Vilniaus universiteto mokslų daktaras Linas Mažutis vis dėlto atskleidžia – mikroskysčių srityje galima laukti proveržio. Aktyviau ir entuziastingiau tirti ląsteles jaunąjį mokslininką skatina perspektyvos; juk gali būti, kad jo laboratorijoje atliekami tyrimai ir diegiamos inovacijos ateityje padės išsaugoti milijonus gyvybių.
Šį kartą Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros straipsnių cikle „Mokslas – verslui: Inovacijų prognozės 2018“ kalbiname VU Biotechnologijos instituto mikroskysčių technologijų laboratorijos mokslinį bendradarbį, mokslų daktarą Liną Mažutį, baigusį mokslus VU, Strasbūre bei Harvarde.
Ir šiandien dr. L. Mažutis Lietuva neapsiriboja; Linas nuolat lankosi JAV Harvardo universitete, kur su JAV bendradarbiais atlieka pačius inovatyviausius tyrimus.
Šis unikalus darbas padės geriau suprasti žmogaus fiziologiją, nustatyti, stebėti ir gydyti įvairias ligas.
Lyg to būtų negana, jaunasis mokslininkas kaip tik dabar dalyvauja ir dar viename unikaliame pasauliniame projekte, kurio tikslas – nustatyti visas žmogų sudarančias ląsteles ir taip nupiešti taip vadinamą žmogaus ląstelių atlasą. Šis unikalus darbas padės geriau suprasti žmogaus fiziologiją, nustatyti, stebėti ir gydyti įvairias ligas.
Šiandien su Linu kalbame apie pagrindinę jo mokslinio darbo ašį – apie itin atidaus darbo, kruopštumo bei specifinių žinių reikalaujančią biotechnologijų mokslo sritį – mikroskysčius. VU Biotechnologijos instituto laboratorijoje dirbama su mikroskysčių technologija, leidžiančia atlikti itin tikslius DNR, ląstelių ir molekulių tyrimus.
Šios medžiagos tyrinėjimai užtrunka daug metų. Tačiau mikroskysčiai, kaip teigia mūsų pašnekovas, turi milžinišką potencialą ir šios srities vystymas gyvybiškai svarbus visos medicinos proveržiui, ieškant efektyvių vaistų vėžio ir kitų itin sunkių ligų gydymui.
Mikroskysčių technologijos – vėžiui gydyti
Pasiteiravus ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje su mikroskysčiais dirbančio mokslų daktaro Lino Mažučio, apie kitų metų inovacinius proveržius, apie lūkesčius specialistas užsiminė tik puse lūpų. Nors reikšmingų pokyčių tyrimuose tikimąsi visuomet, kaip sako pats mokslininkas – daug kas priklauso ir nuo sėkmės.
„Kai dirbama su labai mažais biologinės medžiagos kiekiais, daug kas priklauso ir nuo sėkmės. Ji iš dalies lemia tai, kaip greitai ateityje pavyks dar geriau suprasti biologinių procesų veikimą, kas iš esmės nėra taip paprasta, kaip gali nuskambėti“, - sako mokslų daktaras Linas Mažutis.
Ateities perspektyvos
Šiuo metu pasaulyje didelis dėmesys skiriamas ligotų, vėžio pažeistų audinių sudėties nustatymui, pavienių ląstelių genomikos lygyje.
Mikroskysčiai – sparčiai tobulėjanti mokslo sritis. Inovaciniai proveržiai joje gali reikšti tikslesnę ligų diagnostikos galimybę, laiku pastebėtas ir tinkamai pradėtas gydyti ligas. Pasak dr. L. Mažučio šiuo metu pasaulyje didelis dėmesys skiriamas ligotų, vėžio pažeistų audinių sudėties nustatymui, pavienių ląstelių genomikos lygyje.
„Šiandien stengiamasi sukurti tokius molekulinius įrankius, tokias mikroskysčių ir kitas technologijas, kurios leistų tiksliai, nebrangiai ir su dideliu našumu nustatyti audinių ar biologinių pavyzdžių sudėtį pavienių ląstelių lygyje. Mano manymu, kitąmet dėmesys tokiems tyrimams tik stiprės.
Jau netolimoje ateityje bus galima daug tiksliau nustatyti naviką, Alzhaimerį, diabetą ar kitas ligas sukeliančių ląstelių egzistavimą audiniuose, jų atsaką į gydymą. Tai padės daug tiksliau žvelgti į ligos progresą ir suteiks geresnį suvokimą, kaip atlikti ankstyvąją diagnostiką ar ligos prevenciją“, - pasaulines tendencijas nužvelgia mokslininkas.
Pasiteiravus apie mikroskysčių technologijų vystymąsi pasaulyje ir Lietuvos vaidmenį tarptautiniame kontekste, L. Mažutis paatviravo, kad konkurencija yra žiauri, ir tokioje kovoje Lietuva pasižymėti tik specializuotose sferose, bet kai kuriais atvejais yra pajėgi savo žinias pasiūlyti ir verslui.
„Moksliniai tyrimai yra kolektyvinės viso pasaulio žinios. Viena grupė tyrinėja vieną baltymą, kita – vieną biologinį mechanizmą, ląstelių tipą ir pan. Tai kaip dėlionė, kai bandai sudėlioti viską į bendrą paveikslą“, - sako mokslų daktaras.
Pasak mokslininko, tai, kuo užsiimama VU Biotechnologijos instituto laboratorijoje – pavienių ląstelių tyrimais – pasaulyje užsiima tik kelios mokslinės grupės.
„Ir tai yra labai džiugu. Praėjusiais metais pas mus atvyko stažuotis mokslininkai iš Kalifornijos technologijų instituto, Oksfordo, Dublino, Glazgo, Barselonos Genomo centro, ir kitų mokslo centrų.
Pagalvokit, kaip dažnai į Lietuvą, kuri yra maža šalis Europos pakraštyje, atvažiuoja mokslininkai išmokti naujų technologijų? Manau, jog tai, kad pas mus atvažiuoja stažuotis iš užsienio, parodo ir mūsų poziciją pasaulyje“, - atvirauja VU mokslininkas.
Suprasti ląstelę
Šiuo metu mes stengiamės surasti „gerąsias“ imunines ląsteles, kurios sugebėtų atpažinti navikines ir jas nužudyti.
„Šiuo metu mes stengiamės surasti „gerąsias“ imunines ląsteles, kurios sugebėtų atpažinti navikines ir jas nužudyti. Navikiniuose audiniuose jų kiekis gali būti labai mažas. Mėginame jas surasti ir suprasti, kodėl kai kuriais atvejais, imuninės ląstelės yra neaktyvios, o kitais atvejais – atvirkščiai.
Esame mikroskysčių technologijų specialistai, todėl galime atlikti įvairios krypties tyrimus, kuriuos kai kurios verslo bendrovės mato kaip labai naudingus. Viena bendrovė, su kuria dirbame, užsiima terapeutinių antikūnų paieška. Neturėdami jų tyrimams reikalingos technologijos ir žinių, jie kreipėsi į mus“, - pastebi mikroskysčių specialistas.
Pasak Lino Mažylio, labai svarbu, kad mokslas ir verslas aktyviau bendradarbiautų, dalintųsi savo skirtingomis kompetencijomis ir galimybėmis.
„O žvelgiant į 2018 metus ir toliau mėginsime geriau suprasti, kaip veikia žmogaus imuninė sistema; kodėl kai kurios vėžio formos pagydomos lengviau, o kitos sunkiau, galbūt, pavyks suprasti, kaip vėžio vystymąsi veikia žmogaus genotipas ar identifikuoti naujus terapeutinius antikūnus”, - netolimos ateities lūkesčiais pasidalino dr. L. Mažutis.
Gyvybės mokslų sektorius auga
Lietuva neabejotinai prisideda prie naujovių diegimo gyvybės mokslų srityje. Naujausiais duomenimis, mūsų šalyje biotechnologijos sukuria daugiau nei 1 proc. BVP ir šis rodiklis 10 kartų viršija ES vidurkį.
„Turime puikių specialistų sveikatos ir biotechnologijų sektoriuje, kurie gali kurti ir pasiūlyti įdomius sprendimus pasauliui. Biotechnologijų srityje tikrai yra puikios sąlygos vystytis startuoliams, sukurta reikalinga infrastruktūra, yra galimybės bendradarbiauti su mokslo įstaigomis: VU Gyvybės mokslų centru, Biotechnologijų institutu, Lietuvos sveikatos mokslų universitetu ir kitomis. Iš valstybės pusės yra didelis palaikymas – patvirtinta rezoliucija iki 2020 tapti sveikatos ir biotechnologijų inovacijų centru“, – teigia MITA direktorius Kęstutis Šetkus.
Skaičiuojama, kad gyvybės mokslų srityje veikia apie 200 įmonių, kasmet atliekama apie 120 klinikinių tyrimų. Gyvybės mokslų sektorius smarkiai auga apie 21 proc., sukurta produkcija eksportuojama į daugiau nei 70 šalių.
„Lietuva stengiasi neatsilikti nuo pasaulinių tendencijų. Fundamentiniai tyrimai paverčiami naujoviškais gydymo metodais. Ateityje mūsų laukia daug žadančių perspektyvų: nuo individualizuotų medicinos priemonių teikiamų galimybių iki didžiųjų duomenų panaudojimo. Kuriame išmanūs sprendimai, galintys prisidėti prie žmonių gyvenimo kokybės gerinimo, ligų prevencijos ar net prailginti gyvenimo trukmę“, – pasakojo K. Šetkus.
Anot. K. Šetkaus, jau galime pasigirti ir ne viena sėkmės istorija, kuri pritraukė investicijų tiek iš užsienio, tiek iš Lietuvos investuotojų. Nesenai įsikūrė ir naujas startuolis „CasZyme“, kuris bendradarbiauja su viena didžiausių pasaulyje chemijos pramonės įmonių „DowDuPont“. Startuolis tęs Vilniaus universiteto kandidato į Nobelio premiją prof. V. Šikšnio darbus genų redagavimo srityje ir teiks paslaugas užsienio mokslininkams ir įmonėms.
Įvairūs lietuvių sukurti išmanūs sprendimai sveikatos technologijų srityje pristatomi ir pasaulinėse parodose, pavyzdžiui lietuvių įmonės „Audiomedika“ sukurtas miniatiūrinis klausos aparatas, pirmasis pasaulyje prisijungiantis prie daiktų interneto, buvos pristatomas 2017 m. CES parodoje ir pelnė net 2 inovacijų prizus.
Sveikatos technologijos ir biotechnologijos yra vienas šešių Sumanios specializacijos prioritetų, kuriam bus skiriamos ženklios ES investicijos naujame 2014-2020 m. finansavimo periode.
