Po rekordinės vasaros (kuomet liepos mėnesį stebėtos šilčiausios dienos planetoje; >17,0 laipsnių) rugsėjį ir toliau fiksuota šiam metų laikui nebūdinga temperatūra, kuri neįprastai daug pagerino ankstesnius rekordus, rašo tarnyba savo paskyroje „Facebook“ meteo.lt.
-
Niūrios prognozės: 2023-ieji bus šilčiausi metai ir esame ant 1,5 laipsnio ribos
-
Iš Europos mokslininkų – nekokios žinios alaus mėgėjams: kaina didės, o kokybė gali prastėti
-
Derybose dėl klimato kaitos ES sieks, kad pasauliniu mastu būtų atsisakyta iškastinio kuro
-
Susitikimas dėl klimato kaitos nuostolių ir žalos fondo baigėsi be rezultatų
-
Bobos taip ir nesuprato: kodėl šiemet neatėjo jų vasara?
-
Energetikos agentūra: dėl didelio iškastinio kuro suvartojimo pasiekti JT tikslus yra sunku, bet įmanoma
Dėl ekstremaliai šilto rugsėjo mėnesio (o toks jis buvo ir Lietuvoje) 2023 metai šiuo metu užima pirmąją vietą. Tikėtina, šie metai bus šilčiausi istorijoje ir net 1,4 °C viršys ikipramoninio laikotarpio vidutinę temperatūrą. Negerą tendenciją rodo ir aplink Antarktidą fiksuojamas rekordiškai mažas jūrinių ledynų plotas (žr. grafike su baltu fonu). Na, o Žemės poliuose esantis ledas yra geras globalios temperatūros indikatorius.
Paryžiaus susitarime dėl klimato kaitos buvo sutarta užtikrinti, kad vidutinės globalios oro temperatūros kilimas būtų gerokai mažesnis nei 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio temperatūra, ir stengtis, kad vidutinė temperatūra nepadidėtų daugiau kaip 1,5 °C. Norint pasiekti šį tikslą reikia kasmet sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 5–7 %. Deja, nemaža pasaulio dalis problemą ignoruoja ir/ar realių veiksmų nesiima, o vien Europos pastangų mažinti taršą tikrai neužteks.
Grafikuose galite matyti kasdienę paviršiaus oro temperatūrą planetoje, jūrinių ledynų ploto kaitą aplink Antarktidą ir rugsėjo mėnesio oro temperatūros anomalijas skirtingais metais.
