Kaip atrodys pasaulis po 15–20 metų, svarsto „Kaspersky Lab“ Europos tyrimo centro vadovas Magnusas Kalkuhlis.
1989 metais „Intel“ išleido 486-ąjį 25 MHz dažnių procesorių, 1997-aisiais bendrovės IBM superkompiuteris „Deep Blue“ nugalėjo Garį Kasparovą, 2012-aisiais automobilis „Google Car“ oficialiai įregistruotas Nevados valstijoje tapo pirmąja transporto priemone, kuriai leista įprastais keliais judėti be žmogaus. Tad kas mūsų lauke ateityje?
Neatmetama galimybė, kad per artimiausius penkerius metus išmanusis telefonas nebebus neatsiejamas šiuolaikinio žmogaus atributas ir užleis vietą papildytajai realybei.
Pažįstamų žmonių neatpažinimo ir užsienietiškų užrašų neperskaitymo problemos liks praeityje. Tuo pasirūpins specialus optinis įrenginys su įmontuota kamera, ekranu ir kompiuteriu. Akivaizdu, kad nuolat šalia esantys objektyvai turės įtakos privačiam gyvenimui, tačiau jau dabar apie šią problemą galima kalbėti kaip apie neišvengiamą technologinį procesą.
Didžiuliai duomenų kiekiai, atsiradę dėl naujos kvantinių kompiuterių skaičiavimo galios, ilgainiui iš vartotojų įrenginių visiškai persikels į debesų saugyklas. Ten savo žvilgsnius nukreips ir kibernetiniai nusikaltėliai.
Kol bus pelninga, tol jie ir kurs kompiuterius-zombius, „trojanus“ bei netikrus puslapius.
Žinoma, virusinės atakos gresia ne tik rimtomis finansinėmis išlaidomis. 2010 metais aptiktas diversinis kirminas „Stuxnet“ įrodė, kad kenkėjiška programinė įranga gali turėti ir politinę reikšmę. Militarizavus kibernetinę erdvę atsiras profesionalių virusų kūrėjų legionų, mat „Trojos“ virusų kūrimas ir internetinių atakų įgyvendinimas bus teisėti ir palaikomi kai kurių valstybių.
Svarbiausią vaidmenį technologiniame procese turės laimėjimai dirbtinio intelekto srityje. Mūsų protas, kaip ir mūsų jausmai, kuriuos švelni evoliucijos ranka puoselėjo milijonus metų, netikėtai susidurs su technologijomis, esančiomis toli už mūsų protinių galimybių ribų. Tam tikru momentu intelektinių sistemų galimybės taip viršys mūsų, kad mes nustosime suprasti mechanizmus ir jų priimamų sprendimų logiką. Tuo pat metu prasidės epocha, kai kibernetinės grėsmės bus kuriamos ir taikomos ne žmonių, bet mašinų.
Tačiau per anksti kalbėti, kad technologinis plėtros scenarijus neišvengiamai atves žmoniją prie apokalipsės. „Ateitis ruošia mums ne tik didžiules rizikas, bet ir neapsakomas galimybes. Kompiuterių valdomoje planetoje nebus rutininio darbo, darbo biržos. Kiekvienas įgyvendins savo svajones ir plėtos savo talentus“, – optimistiškai teigia Magnusas Kalkulis.
Tačiau šiam scenarijui įgyvendinti reikia išsaugoti sveiką protą ir discipliną. „Kitu atveju tai bus liūdnas apatiškų tinginių susibūrimas!“ – reziumuoja ekspertas.
