Žvelgiant iš istorinės perspektyvos, šis įvykis yra toks retas ir ekstremalus, kad gali būti laikomas kartą per tūkstantmetį pasitaikanti karščio banga. Tačiau viena iš sparčiai besikeičiančio Žemės klimato pasekmių yra ta, kad ateityje tokie ekstremalūs reiškiniai šiame regione bus daug dažnesni, sako Korvalyje esančio Oregono valstybinio universiteto klimatologas Larry O'Neillas.
Birželio 29 d. Portlande, Oregono valstijoje, temperatūra pasiekė 46° Celsijaus – tai aukščiausia temperatūra, užfiksuota nuo pat 1940 m., kai buvo pradėta registruoti oro temperatūra. Vidutinė aukšta temperatūra šiuo metų laiku yra apie 23° C. Panašūs rekordai buvo užfiksuoti visame regione ir tikimasi.
Išsilydė erektros kabeliai
Karštis buvo toks didelis, kad išsilydė Portlando lynų keltuvų elektros kabeliai, o vakarų Vašingtono valstijoje išsiplėtė ir sutrūkinėjo asfalto ir betono keliai. Tokia aukšta temperatūra yra ypač pavojinga paprastai vėsiame regione, todėl didėja su karščiu susijusių mirčių ir kitų pavojų sveikatai rizika. Pavyzdžiui, pažemio ozono lygis 2021 m. taip pat pasiekė aukščiausią iki šiol užfiksuotą lygį – chemines reakcijas, dėl kurių susidaro šios dujos, sustiprino stiprus didelio karščio ir stiprių ultravioletinių spindulių mišinys.
Karščio banga siejama su sustojusiu reaktyvinio srauto vingiu
Reaktyviniai srautai – greitai judančios oro srovės aukštai troposferoje – supa abu ašigalius, padėdami stumti orų sistemas aplink Žemės paviršių. Srovė nėra lygi ir tiesi – ji gali vingiuoti ir sudaryti didelius sūkurius, viršūnes ir įdubas aplink aukšto ir žemo slėgio zonas.
Kartais šie orų modeliai sustoja ir tampa stacionariais „blokuojančiais reiškiniais“, kurie ilgam išlaiko tam tikrą orų bangavimą. Viena iš tokių sustojusių aukšto slėgio zonų – iš esmės didelis karštų ir sausų orų kupolas – dabar yra Ramiojo vandenyno šiaurės vakaruose.
Pasak L.O'Neilo, istoriškai panašūs aukšto slėgio modeliai atnešdavo karščio bangas į šį regioną. Tačiau ši banga kitokia.
Dėl klimato kaitos karščio banga tampa dar stipresnė
Dėl besikeičiančio Žemės klimato bazinė temperatūra jau buvo aukštesnė nei praeityje. Visame pasaulyje vidutinė Žemės temperatūra didėja, o 2016 m. ir 2020 m. bus karščiausi metai per visą istoriją.
Šie pokyčiai atsispindi tame, kas dabar oficialiai laikoma „normalu“. Pavyzdžiui, gegužės mėnesį JAV Nacionalinė okeanografijos ir atmosferos administracija pranešė, kad naujoji bazinė pamatinė šalies temperatūra, arba „klimato norma“, bus 1991-2020 m. laikotarpis, kuris šiuo metu taip pat yra karščiausias 30 metų laikotarpis.
Tikėtina, kad dėl klimato kaitos tokie ekstremalūs reiškiniai ateityje bus dažnesni
Likus savaitei iki karščio bangos pradžios, sinoptikai prognozavo tokią neregėtą temperatūrą regione, kad daugelis žmonių šias prognozes atmetė kaip „juokingas“, portalui „Science News“ sako L.O'Neillas. „Pasirodo, [prognozuotojai] buvo teisūs.“
Būsimi klimato kaitos priskyrimo tyrimai gali atskleisti, kaip ši konkreti karščio banga gali būti susijusi su klimato kaita. Apskritai žinoma, kad dėl klimato kaitos ateityje tokie ekstremalūs reiškiniai greičiausiai bus dažnesni, sako L.O'Neillas. „Matome, kad tokie karščiai formuojasi vis dažniau ir nuolat“. Pavyzdžiui, ekstremalus karštis ir ekstremali sausra JAV vakaruose gali sukurti stiprėjantį ciklą, kuris sustiprina abu reiškinius.
O tai kelia daug pavojų planetai, ne tik žmonių sveikatai. Gegužės mėnesį mokslininkai žurnale Nature Climate Change paskelbė, kad 37 proc. su karščiu susijusių mirčių nuo 1991 iki 2018 m. įvyko dėl žmogaus sukeltos klimato kaitos.
„Kai kalbame apie klimato kaitą, dažnai pokalbis būna šiek tiek abstraktesnis“, – sako O'Neillas. „Mes tai patiriame dabar. Ir šis klausimas, ar mes prisitaikysime ir sušvelninsime – tai turime išsiaiškinti dabar.“
