Pasirodo, yra pavyzdžių, kurie gali įkvėpti optimizmo, nes jau įrodė, kad žalą aplinkai ir visuomenės sveikatai galima sumažinti.
Pramonės laimėjimus aplaistė rūgštusis lietus
Europos ekonomikos varikliu vadinama Vokietija žino pramonės plėtros kainą – daugiau negu pusė miškų šioje šalyje buvo pažeisti rūgščiojo lietaus – kritulių, kuriuose yra padidėjęs sieros bei azoto rūgščių kiekis. Mokslininkai yra nustatę, kad 90 proc. atvejų rūgštusis lietus susidaro dėl žmonių vykdomos veiklos.
Apie pramonės skleidžiamų teršalų įtaką rūgščiojo lietaus susidarymui pirmą kartą prabilta dar XVIII amžiaus viduryje – pirmasis šį terminą pradėjo vartoti britų mokslininkas Robertas Angusas Smithas, stebėjęs atmosferos reiškinius Mančesterio miesto apylinkėse. Tačiau pavojaus varpais Europos mokslininkai ir visuomenė skambinti ėmė tik po šimto metų, kai dalyje upių ir ežerų išnyko žuvys, miškuose išsiplėtė nudžiūvusių medžių plotai, smarkiai sumažėjo dirvožemio derlingumas.
Žala – ir aplinkai, ir žmonių sveikatai
Vienas garsiausių balsų buvo aktyvistės iš Švedijos Gretos Thunberg tėvynainis Peringe'as Grennfeltas. Mokslininkas atliko ne vieną studiją, surinko ir pateikė svarbių įrodymų apie rūgščiojo lietaus žalą gamtai ir žmonėms. P.Grennfelto ir kitų mokslininkų bendruomenės pastangomis ši tema tapo plačių diskusijų objektu, nuolat sulaukdavo žiniasklaidos dėmesio.
Pasak P.Grennfelto, aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje rūgštusis lietus tapo didžiausia visų laikų aplinkosaugos problema. Jis įsitikinęs, kad visuomenės dėmesys galiausiai virto aktyviu spaudimu politikams ir pramonei imtis svarbių permainų. Ilgus metus ši problema buvo slepiama ir neigiama, o diskusijos nesivirsdavo realiais sprendimais ir veiksmais.
P.Grennfeltui su kolegomis teko nemažai pavargti, kad įrodytų, jog rūgštusis lietus yra pagrindinė priežastis, kodėl Skandinavijos upėse masiškai žūsta mailius ir nyksta žuvys, o medžiai miškuose pernelyg greitai numeta lapus.
Mokslininkai paaiškino, kad rūgštusis lietus susidaro dėl anglį deginančių elektrinių ir gamyklų veiklos. Iš kaminų kylantis sieros dioksidas ir azoto oksidai ore susimaišo su vandeniu, suformuoja junginius – rūgštis.
Šių teršalų debesys gali nukeliauti didelius atstumus, o tada nukrenta atgal į žemę. Dėl to padidėja dirvos rūgštingumas, žūsta mikroorganizmai, sutrinka vandens telkinių cheminis balansas, pažeidžiamos ištisos ekosistemos. Atkreiptas dėmesys, kad rūgštusis lietus gali pakenkti žmonių plaučiams ir kvėpavimo sistemai.
Mokslininkas įvardijo svarbiausią pamoką
1979 metais pasirašyta Tolimųjų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencija, kuria valstybės įsipareigojo imtis permainų ir sugriežtino taršos reikalavimus. Europoje po susitarimo rūgštųjį lietų sukeliančių medžiagų srautas į atmosferą kurį laiką dar augo, bet vėliau ėmė sparčiai mažėti – pramonė įgyvendino pokyčius ir prisitaikė.
JAV, galingiausia pasaulio ekonomika, išplėtė ir patobulino prekybos taršos leidimais sistemą, skatindama kompanijas diegti aplinkosaugines priemones ir inovacijas – sumažinti sieros dioksido ir azoto oksidų emisijas. Kvotos kasmet buvo mažinamos, kol į atmosferą išmetamų teršalų kiekis smarkiai nukrito.
Kanados mokslininkas Johnas Smolas per interviu BBC rūgščiojo lietaus problemos sprendimą pavadino sėkmės istorija, rodančia, kad šalys gali susivienyti, susitarti ir išspręsti tarptautinę problemą. „Jeigu nenustatysite taršos kainos, žmonės terš“, – svarbiausią pamoką konstatavo J.Smolas.
Savo ruožtu BBC rūgštųjį lietų įvardijo kaip „aplinkosaugos katastrofą, kurią beveik ištaisėme“. Profesorius J.Smolas praeities debatus ir diskusijas laiko treniruote, besirengiant spręsti kur kas sudėtingesnę klimato kaitos problemą, dėl kurios į Glazgą susirinko pasaulio lyderiai. JT klimato konferencija COP26 vadinama žmonijos „geriausia paskutine galimybe“ susitarti dėl priemonių, turinčių suvaldyti potencialiai niokojančius klimato pokyčius.
Kanados mokslininko teigimu, sprendžiant problemą ypač svarbu efektyviai komunikuoti tyrimų rezultatus – ne tik kitiems mokslininkams, bet ir politikams ir plačiajai visuomenei.
Komunikacijos svarbą atskleidė istorija apie benziną
Kaip vieną sėkmingiausių komunikacijos pavyzdžių J.Smolas įvardija etiliuoto benzino kampaniją, kuri skleidė informaciją apie žalą, sukeliamą degalų, kurių sudėtyje yra švino. Anot J.Smolo, valstybės daug investavo, kad visuomenė sužinotų apie problemą, kad suvoktų šių degalų žalą vaikų sveikatai, kad bendruomenės imtųsi tikslingų veiksmų.
Ištisus dešimtmečius į benziną buvo įmaišoma švino priedų, kad šis kuras degtų efektyviau. Tyrimai įrodė, kad išmetamosiomis dujomis į orą pasklinda ir švino dalelės, kurios gali būti įkvepiamos ir sukelti didelę žalą sveikatai – nuo širdies smūgio iki vaiko raidos sutrikimų.
Anot BBC, dėl to ilgai virė aršūs mūšiai tarp mokslininkų, reguliavimo institucijų ir pramonės, kol galiausiai susitarta – naftos perdirbimo milžinai ėmė ieškoti, kaip pakeisti produktą. Kompanijose dirbantys mokslininkai atrado alternatyvų – sukūrė ne tokius kenksmingus produktus ir bešvinį benziną. Pati pirmoji draudimą pardavinėti etiliuotą benziną įvedė Japonija 1980 metais. Po to ir kitos pažangios šalys viena po kitos įvedė draudimus gamybai ir prekybai.
Vis dėlto Jungtinės Tautos tik šiemet paskelbė, kad etiliuoto benzino problema baigėsi – savo atsargas vasarą išnaudojo paskutinė šalis – Alžyras. JT ekspertai pripažino, kad skurdžių ir mažiausiai išsivysčiusių šalių gyventojai buvo priversti ilgiausiai kvėpuoti švino dalelių prisotintais dūmais ir kentėti dėl žalos sveikatai.
Rūkymo žala taip pat gali būti mažesnė
Su panašia problema menkai išsivysčiusios šalys vis dar susiduria ir kalbant apie tabako vartojimą.
Kai Japonijoje cigaretes pastaraisiais metais sparčiai išstumia alternatyvūs gaminiai, o Švedijoje rūko vos 4 proc. gyventojų, tai skurdžiose Afrikos ar Azijos šalyse nuo nikotino priklausomi žmonės ir neturi jokių galimybių rinktis, ir nė nežino apie alternatyvas, bedūmius gaminius – elektronines cigaretes, kaitinamąjį tabaką ar kramtomą tabaką, kuris paplitęs Švedijoje.
Tokius gaminius išskiria tai, kad juose nevyksta degimas, kaip įprasta tradiciniuose gaminiuose. Degant tabakui, jo dūmuose randama per 7000 cheminių junginių, keli šimtai jų yra laikomi kenksmingais sveikatai, apie 100 junginių yra patvirtinti kancerogenai.
Tuo tarpu dalis mokslininkų perėjimą prie alternatyvų jau tapatina su metimu rūkyti. Švedijos profesoriaus Karlo Fagerstromo balsas šiuo klausimu yra vienas garsiausių.
Nikotino priklausomybės problemą kelis dešimtmečius tyrinėjantis mokslininkas savo pranešimuose akcentuoja, kad Švedija tapo pirmąja Europos šalimi, išsprendusia rūkymo problemą. Įvairių susirgimų, susijusių su tabako vartojimu tam tikroje amžiaus grupėse, Švedijoje fiksuojama net kelis kartus mažiau negu kitose Europos Sąjungos valstybėse. Naujausio Eurobarometro duomenimis, Švedijoje rūko vos 4 procentai gyventojų. Palyginti, Lietuvoje kasdien rūkančių gyventojų yra 22 proc. ES keliamas tikslas – sumažinti rūkančiųjų skaičių iki 5 procentų.
Kaip Švedijai pavyko? Pirmiausia, šalies mokslininkai ir visuomenė palaiko nuolatinį dialogą, pagrįstą pasitikėjimu. Todėl rūgščiojo lietaus problema savo laiku įtraukė didelę dalį visuomenės ir žiniasklaidos. Vėliau Švedija vietoj etiliuoto benzino pasirinko švaresnius degalus – vyriausybė sutiko, kad negalima toliau rizikuoti gyventojų sveikata. Taip pat per kelis dešimtmečius šios Skandinavijos šalies rūkantieji panašiai perėjo prie cigarečių alternatyvos – kramtomojo tabako gaminių, žinomų kaip Snus.
Pasaulio sveikatos organizacijos medaliu už išskirtinį darbą tabako kontrolės srityje apdovanotas K. Fagerstromas perėjimą prie alternatyvių produktų laiko svarbiausiu pokyčiu, kuris Švedijai padėjo sumažinti tabako sukeliamą žalą vyrų ir moterų sveikatai. Profesoriaus duomenimis, Švedijoje 100 tūkst. gyventojų tenka 72 mirtys, kai Europos Sąjungos šalių vidurkis yra 128 mirtys, susijusios su tabako gaminių vartojimu.
Tad statistika ir pasaulio mokslininkų tyrimai rodo, kad bendri susitarimai, aiškus veiksmų planas ir naujos technologijos efektyviai sumažina aplinkos taršą ir jos sukeliamą žalą. Ar tai būtų lietaus debesys su sieros dioksidu, ar etiliuotas benzinas, ar dervų pilni cigarečių dūmai.
