Mįslingus garsus užfiksavo praėjusių metų rugpjūtį į Naujosios Meksikos ir Arizonos dangų (JAV) studento paleistas helio balionas su infragarsiniais jutikliais. Eksperimentas buvo atliekamas kaip HASP (High Altitude Student Platform) tyrimo dalis.
Infragarso mikrofonai 36 km aukštyje netikėtai užfiksavo žmogaus ausiai negirdimus garsus – šlamesius ir ūžesius, kurių dažnis yra mažesnis negu 20 hercų.
Infragarso mikrofonai 36 km aukštyje netikėtai užfiksavo žmogaus ausiai negirdimus garsus – šlamesius ir ūžesius, kurių dažnis yra mažesnis negu 20 hercų. Žmonės šiuos garsus išgirsta tik pagreitinus garso įrašą.
„Tie garsai – lyg iš „X failų“, – pasakojo D. Bowmanas.
Svarbi infragarso (ypač žemo garso) bangų savybė – jos nukeliauja ilgus nuotolius. Nors infragarso šaltiniai Žemėje gali būti tokie natūralūs gamtos reiškiniai kaip audros, žemės drebėjimai, ugnikalnių išsiveržimai, lavinos, krintantys meteoritai, mokslininkai kol kas nežino, kas galėjo sukelti garso įraše užfiksuotus garsus.
Balionas per 9 val. nuskriejo 725 km ir buvo pakilęs į 37,5 km aukštį. Tai – pirmas kartas, kai infragarsas užfiksuotas taip aukštai. Galimi jo šaltiniai – patys įvairiausi: pradedant vėjų jėgainėmis, baigiant vandenyno bangavimu, gravitacijos bangomis ar oro turbulencija. Yra manančių, kad šiuos keistus garsus galėjo skleisti sujudėję baliono lynai.
NASA planuoja į tokį pat aukštį iškelti dar keletą helio balionų su infragarsiniais mikrofonais.
„Stratosferoje akustiniai garsai neįrašinėjami jau apie 50 metų, – teigia atradimo autorius. – Neabejoju: jei į tokį aukštį iškeltume tinkamą įrangą, atrastume dar daugiau neatrastų dalykų.“
Vykdant HASP eksperimentus, nuo 2006 m. į stratosferą kilo daugiau kaip 70 helio balionų. Nieko panašaus iki šiol tokiame aukštyje užfiksuota nebuvo. Beje, atmosferiniais infragarsais ypač domimasi buvo septintame XX a. dešimtmetyje, kai buvo tikimasi išgirsti branduolinių bandymų sprogimus, tačiau mokslininkams sukūrus antžeminę įrangą, šios metodikos buvo atsisakyta.
Balandžio 23 d. studentas savo atradimą pristatė kasmetiniame Amerikos seismologų bendrijos suvažiavime. Daugelis mokslininkų didžiosios dalies užfiksuotų tokių stratosferinių signalų iki tol nebuvo girdėję. Tyrimo autorių labiausiai nustebino signalų sudėtingumas. „Aš tikėjaus užfiksuoti vos kelias garso grafiko juosteles, o jų pavyko įrašyti štai kiek“, – įspūdžiais apie gautus rezultatus dalijosi D. Bowmanas.
