Žmogaus audinių pavyzdžių pasiūla yra ribota. Be to, ribojama galimybė gauti konkretaus dydžio ir tipo audinių mėginių, reikalingų daugeliui bet kuriuo metu vykdomų projektų.
Todėl mokslininkai nusprendė naudojant vieną populiariausių pasaulyje žaislų sukurti savo nebrangų, lengvai prieinamą spausdintuvą, galintį kurti žmogaus audinių mėginius.
Atsiradus 3D biospausdinimui, atsirado ir galimybė išspręsti sunkumus, susijusius su audinių mėginių gavyba. Ši technologija apima „biologinio rašalo“, kuriame yra gyvų ląstelių, įkrovimą į kasetę.
Tuomet kasetė įkeliama į biospausdintuvą, kuris spausdina ląstelių pripildytą biologinį rašalą ir formuoja 3D struktūras. Jomis siekiama atkartoti sudėtingą biologinio audinio formavimąsi.
Skirtingai nei dvimatės ląstelių kultūros, auginamos ant plokštelių, kuriomis dauguma mokslininkų vis dar remiasi atlikdami didžiąją dalį savo tyrimų, biospausdintuvai leidžia auginti ląsteles trimačiu būdu. O tai geriau atkartoja sudėtingą žmogaus biologijos architektūrą.
Problema ta, kad šios mašinos kainuoja nepaprastai brangiai – dešimtis ar net šimtus tūkstančių eurų. Tik nedaugelis mokslinių tyrimų grupių gali išleisti tiek lėšų, kad padengtų tokias išlaidas, nesvarbu, kokia revoliucinga technologija žadama.
Štai kas paskatino mokslininkus sukurti savo 3D biospausdintuvą už prieinamą kainą – ir tai padaryti naudojant „Lego“.
„Lego“ yra ne tik labai pigus ir universalus, bet ir gaminamas labai tiksliai, naudojant standartizuotas dalis, kurios yra prieinamos visame pasaulyje.
„Lego“ taip pat jau buvo naudojamas kuriant tradicinius 3D spausdintuvus. Tačiau buvo neaišku, ar galima pasinaudoti pagrindine „Lego“ 3D spausdintuvo idėja ir sukonstruoti tokį spausdintuvą, kuris galėtų spausdinti minkštą biologinę medžiagą.
„Ledo“ 3D spausdintuvo sukūrimas kainavo 624 JAV dolerius. Idėja pasiteisino ir dabar jis naudojamas odos ląstelių sluoksniams kurti, siekiant sukurti pilno mastelio odos modelį. Jį taip pat galima modifikuoti naudojant skirtingų tipų antgalius, kad būtų galima atspausdinti skirtingų tipų ląsteles, taip sukuriant audinių pavyzdžių sudėtingumo įvairovę.
Tai unikali galimybė imituoti tiek sveiką, tiek sergančią odą, nagrinėti esamus gydymo būdus ir kurti naujus gydymo būdus įvairioms odos ligoms gydyti.
Mokslininkai taip pat pateikė aiškias instrukcijas, kaip susikurti tokį 3D spausdintuvą patiems.
