Taip lengviau: greitasis skaitymas:
- Pirmoji pasaulio programuotoja buvo britų matematikė A.Lovelace;
- Už populiaraus kompiuterinio žaidimo „Asassin‘s Creed“ kūrimą buvo atsakinga J.Raymonds;
- S.Wojcicki buvo 16-oji „Google“ darbuotoja, būtent jos iniciatyva „Google“ ir įsigijo „Youtube“;
- Moterims įgyti programavimo įgūdžių Lietuvoje padeda J.Girdzijauskaitės iniciatyva „Vilnius Girls Code“.
Daugiau apie tai, kokios moterys kuria technologijų ateitį Lietuvoje ir pasaulyje, sužinokite toliau skaitydami šį straipsnį.
„Programavimas ar programinės įrangos inžinerija tradiciškai vis dar laikomos vyrų dominuojamomis sritimis, tačiau moterų pasiekimai palaipsniui keičia nusistovėjusius stereotipus. Šiandien tiek pasaulyje, tiek ir Lietuvoje sutinkame moterų, sėkmingai kuriančių technologijų verslus, vadovaujančių IT bendrovėmis ar dirbančių programuotojomis. Tai neturėtų stebinti – juk pirmąja pasaulio programuotoja laikoma moteris – britų matematikė Ada Lovelace“, – pasakoja „Bitės Profė“ Lina Štrafėlaitė.
J.Raymond – kultiniu tapusio žaidimo kūrėja
Žaidimų mėgėjams puikiai žinomas žaidimas „Assasin‘s Creed“ vargu ar būtų susilaukęs tokios sėkmės, jei ne žaidimų prodiuserė Jade Raymond. Ji pradėjo dirbti programuotoja japonų bendrovėje „Sony“, o vėliau – žaidimų kūrimo milžinėje „Electronic Arts“.
Vis dėlto sėkmingiausi J.Raymond projektai įgyvendinti dirbant kitoje didelėje žaidimų kūrimo bendrovėje „Ubisoft“. Čia ji vadovavo pasaulinį pripažinimą susilaukusio „Assasin‘s Creed“ kūrimui bei buvo „Assasin‘s Creed“ 2 prodiuserė.
Vėliau J.Raymond ėjo „Google“ viceprezidentės pareigas ir apie metus vadovavo platformos „Google Stadia“ žaidimų kūrimui.
Nuolat augant mobiliuosius žaidimus telefone žaidžiančių pasaulio gyventojų skaičiui, kasdien atsiranda būtent jiems skirtų žaidimų. „Bitės Profai“ išbandė daugumą populiariausių žaidimų ir atrinko dešimt geriausių „Android“ ir „iOS“ įrenginiams.
Dalis žaidimų mėgėjų renkasi itin sparčius kompiuterius tam, kad mėgautųsi geriausia žaidimų patirtimi. Rinkoje tokių nešiojamų kompiuterių pakankamai daug, tad „Bitės Profai“ apžvelgė juos ir išskyrė penkis geriausius modelius tam, kad būtų lengviau išsirinkti žaidimams skirtą kompiuterį, labiausiai atitinkantį poreikius.
S.Vojcicki – įžvelgė „Youtube“ potencialą
Susan Vojcicki Harvardo universitete studijavo istoriją ir literatūrą, tačiau didžiausią įspūdį jai paliko įvadinis kompiuterių mokslo kursas, kuris, pasak jos, pakeitė požiūrį į viską.
„1999 m. S. Wojcicki pradėjo dirbti „Google“, kur buvo 16-oji bendrovės darbuotoja. Ji prisidėjo prie „Google Analytics“, „Google Books“, „Google Images“ ir kitų sėkmingų bendrovės produktų kūrimo. Būtent S.Vojcicki paraginti „Google“ įkūrėjai 2006 m. už 1,65 mlrd. dolerių įsigijo „Youtube“. Sprendimas akivaizdžiai pasiteisino – dabar vaizdo įrašų platformos vertė yra dešimtis kartų didesnė“, – sako L.Štrafėlaitė.
M.Hamilton – „Apollo“ misijų inžinierė
Margaret Hamilton buvo viena pirmųjų kompiuterių programinės įrangos programuotojų, sukūrusi dabar plačiai pasaulyje naudojamą terminą „programinės įrangos inžinerija“ (angl. software engineering).
Jos karjera moksle prasidėjo nuo matematikos mokytojos darbo, o vėliau M.Hamilton Masačusetso technologijų institute (JAV) pradėjo kurti programinę įrangą, skirtą nuspėti orams. Po to M.Hamilton ėmė darbuotis prie pirmosios JAV oro gynybos sistemos kūrimo.
„M.Hamilton gabumai greitai buvo pastebėti, todėl jai patikėta vadovauti komandai, sukūrusiai programinę įrangą „Apollo“ misijoms į Mėnulį. Pati M.Hamilton kūrė įrangą, kuri turėjo aptikti sistemos klaidas ir atkurti informaciją kompiuterio gedimo atveju. Ji dirbo tuo metu, kai programinės įrangos kursai dar neegzistavo, tad išradėja problemas turėjo spręsti pati. M. Hamilton svariai prisidėjo prie „Apollo 11“ misijos, kuri 1969 m. leido žmonėms pirmą kartą išsilaipinti Mėnulyje“, – sako L.Štrafėlaitė.
Lietuviai pasauliui yra pristatę tiek sėkmingų kompiuterinių žaidimų, tiek išmanių sprendimų drabužių pirkimui, transportui, nuotraukų redagavimui ar net šunų dresavimui. Vis tik neretai tiek programėles naudojantys užsieniečiai, tiek patys lietuviai nežino, kad jos yra sukurtos ir sėkmingai vystomos būtent Lietuvoje. Apie tai, kokie lietuviški išmanūs sprendimai populiariausi svetur, tačiau ne visiems žinomi Lietuvoje, pasakoja „Bitės Profai“.
Moterų programuotojų evangelistė J.Girdzijauskaitė
Lietuvoje taip pat kuriasi moterų, dirbančių technologijų srityse, bendruomenė.
„Prie to tikrai stipriai prisideda tokios iniciatyvos kaip „Women Go Tech“ ar „Vilnius Girls Code“. Jos moteris skatina išbandyti jėgas programavime ar technologijų srityje. Pavyzdžiui, „Vilnius Girls Code“, bendraįkūrėja Jurga Girdzijauskaitė ne tik padeda merginoms rasti kelią į technologijų sritį, tačiau programuoja ir pati. Baigusi programavimo studijas Vilniaus universitete ji jau dešimtmetį dirba programuotoja įvairiose Lietuvos technologijų bendrovėse“, – pasakoja L.Štrafėlaitė.
„Women Go Tech“ programos dėka jau virš 100 moterų yra įsitvirtinusios technologijų srityje. Beje, „Women Go Tech“ iniciatyva buvo pastebėta ir „Google“ – bendrovė iniciatyvai pernai skyrė apie 400 tūkst. eurų finansavimą.
Programavimas – viena paklausiausių ir pelningiausių profesijų. Norint išmokti programuoti, reikia daug pasimokyti ir įgyti patirties. O tam, kad tai daryti būtų lengviau, „Bitės Profai“ paruošė patarimus, kurie padės pirmą kartą matantiems kodo eilutes.
Daugiau apie moteris technologijų srityje galite sužinoti iš didžiųjų miestų „Bitės“ salonuose įsikūrusių „Bitės Profų“. Išmaniųjų technologijų ekspertai konsultuoja nemokamai nepriklausomai nuo to, kokio tinklo paslaugomis naudojatės. Daugiau naudingų patarimų ir įdomių naujienų ieškokite „Bitės Profų“ puslapyje.
