Dabar jau gerai žinoma, kad sėdimas gyvenimo būdas susijęs su prastesne sveikata, tačiau iki šiol nebuvo aišku, koks yra optimalus žingsnių skaičius, kurį žmonės turėtų nueiti, ir ar yra viršutinė riba, kurią peržengus nauda sveikatai būtų minimali.
Siekdami tai ištirti, mokslininkai, vadovaujami Lenkijos Lodzės medicinos universiteto kardiologijos profesoriaus Maciejaus Banacho, rėmėsi 17 ankstesnių tyrimų, kuriuose dalyvavo 226 889 žmonės ir kurie buvo stebimi vidutiniškai septynerius metus, duomenimis.
Tyrimas parodė, kad nueinant bent 3967 žingsnius per dieną pradeda mažėti rizika mirti nuo bet kokios priežasties, o 2337 žingsniai per dieną sumažina riziką mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų.
Viršijus šias ribas kiekvienas 1000 žingsnių per dieną padidėjimas buvo susijęs su 15 proc. mažesne rizika mirti nuo bet kokios priežasties, o papildomi 500 žingsnių per dieną buvo susiję su 7 proc. sumažėjusia rizika mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų.
Jaunesnių amžiaus grupių asmenų sveikata labiausiai pagerėjo tiems, kurie kasdien nueidavo nuo 7000 iki 13000 žingsnių, o 60 metų ir vyresnių – nuo 6000 iki 10000 žingsnių.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, nepakankamas fizinis aktyvumas šiuo metu yra ketvirta pagal dažnumą mirties priežastis pasaulyje – kasmet dėl jo miršta 3,2 mln. žmonių.
