Europos Aplinkosaugos agentūros ekspertas A. Jolas LRT Radijui sako, kad ir Europoje jau taikomos strategijos, kaip prisitaikyti prie sausrų. Pavyzdžiui, tai gali būti perėjimas prie kultūrų, kurios atsparesnės sausroms, taip pat reikia išmokti naudoti jau panaudotą vandenį. Beje, mokslininkai kuria išradimus, kurie padėtų kuo taupiau ir saugiau vartoti vandenį. Štai nedidelis nanotechnologijų puodelis užterštą vandenį paverčia geriamu.
Sausra Kalifornijoje – didžiausia per pastaruosius tūkstantį metų
TEDx konferencijoje taupaus vandens vartojimo specialistas Tomas Ashas sako, kad dauguma žmonių nežino, kiek vandens jie išnaudoja per dieną, ir dažniausiai mano, kad jo vartoja daugybę kartų mažiau nei iš tikrųjų. Tačiau Kalifornijoje žmonės jau pradeda skaičiuoti kiekvieną vandens lašą ar bent kiekvieną puodelį. Nors apskritai sausros nėra neįprastos Kalifornijai, tačiau dabar šį JAV regioną apėmusi stichija jau tęsiasi kiek daugiau nei ketverius metus ir yra laikoma didžiausia sausra per pastaruosius tūkstantį metų.
LRT radijo bendradarbė JAV Asta Bareišaitė sako, kad vandenį taupo visi ir visur, be to, tai nurodo ir įstatymai bei daugybė visokių draudimų ir skatinimų.
„Pavyzdžiui, gyventojai negali panorėję laistyti savo vejų, plauti mašinų. Restoranuose padavėjai, prieš atnešdami stalo vandens, pirmiausia pagal įstatymą turi paklausti, ar tikrai klientas jo nori. Kai kur galima naudoti tik tokius tualetus, kurie taupo vandenį ir pan. Metas sunkus visiems ir kalbama, kad ir patys turtingiausi rajonai, ir neturtingieji yra vienodai paliesti vandens trūkumo“, – pasakoja A. Bareišaitė.
Sausros pasekmes jaučia visos valstijos, ypač dėl kylančių maisto produktų kainų. Saulėtoje Kalifornijoje išauginama daugiau nei 90 proc. visų JAV pomidorų, brokolių ir kitų daržovių, čia auga didžiausia dalis viso pasaulio migdolų. Kalifornijos ūkininkai ir gyventojai vandens naudojimą sumažino ketvirtadaliu, tačiau ir to nepakanka augalams išsaugoti.
„Vien šiais metais Kalifornijos ūkininkams sausra kainuos beveik 2 mlrd. JAV dolerių. Tai labai didelė kaina“, – pastebi A. Bareišaitė.
