Karščio bangos ir sausros ekstremalės
Susigriebti šalims būtų pats laikas, nes kasmet fiksuojami karščio rekordai. 2014 m. buvo karčiausi metai per visą orų stebėjimo istoriją. Specialistai spėja, kad ir 2015 m. sumuš karščiausių praėjusių metų rekordus.
O NASA neseniai paskelbė skaičiavimus, kad šio amžiaus pabaigoje žemėje bus labai karšta. Anot NASA, Pietų Amerikoje ir beveik visoje Afrikoje liepos mėnesio temperatūra, aukštesnė nei 45 °C, taps įprasta. Ši prognozė neaplenkia tokių miestų, kaip Los Andželas, Mumbajus, Jeruzalė, Niujorkas, Vašingtonas ir daugelio Europos miestų.
Skaičiuojama, kad iki 2100 m. Himalajų ledynai beveik išnyks, nors milijonai žmonių priklausomi nuo upių, kurios vandenį gauna būtent iš šių ledynų.
„Europoje ir visame pasaulyje karščio bangos ir sausros ekstremalės tose vietovėse, kuriose jos jau yra stebimos. Taigi šie regionai jau yra susidūrę su kraštutiniais reiškiniais, tačiau tai tikrai nereiškia, kad dėl to tvarkytis bus lengviau. Noriu pabrėžti, kad klimato kaita yra papildomas spaudimas ir iššūkis šiems regionams, nuolatos susiduriantiems su ekstremaliomis sąlygomis“, – tvirtina A. Jolas.
Skaičiuojama, kad iki 2100 m. Himalajų ledynai beveik išnyks, nors milijonai žmonių priklausomi nuo upių, kurios vandenį gauna būtent iš šių ledynų.
Daugelis specialistų pabrėžia, kad žmonijai būtina ieškoti visų įmanomų būdų, kaip prisitaikyti prie kintančio klimato. Net jei šalims ir pavyktų susitarti ir sumažinti anglies dvideginio ir kitų išmetamų šiltnamio dujų kiekį, klimato kaitos variklis, pasak mokslininkų, taip įsibėgėjo, kad žmonija vis tiek susidurtų su vis pavojingesniais gamtos reiškiniais, kurie keltų grėsmę maisto, vandens atsargoms, žmonių turtui, gyvenamosioms teritorijoms ir, žinoma, sveikatai. Klimato kaitos neigiama įtaka žmonių sveikatai yra įrodyta ne vienu tyrimu.
Lietuvoje atliktos studijos apie klimato kaitos keliamas grėsmės sveikatai vienas iš rengėjų profesorius Ričardas Radišauskas sako, kad aukų dėl didelio karščio daugėja visoje Europoje: „2003 m. nuo birželio iki rugsėjo Europoje trukusi karščio banga buvo užfiksuota 12 Europos šalių, mirė daugiau nei 70 tūkst. žmonių. Klimato kaita lemia daug ligų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų sistemos, inkstų ligas, psichikos ir elgesio sutrikimus. Negalima nepaminėti šilumos smūgio, saulės smūgio.“
