Žiogo ausys
Žmonės turi sudėtingas ausis – jos garso bangas paverčia mechaniniais virpesiais, kuriuos gali apdoroti smegenys. Pasirodo, žiogai taip pat. 2012 m. lapkričio 16 d. žurnale „Science“ paskelbtų tyrimų duomenimis, žiogų ausys yra labai panašios į žmogaus ausis: ausų būgneliai, svirčių sistemos, stiprinančios vibracijas, ir skysčio pripildyta pūslelė, kurioje jutimo ląstelės laukia, kol galės perduoti informaciją nervų sistemai.
Pelės veido išraiškos
Ar jūs darote keistus veidus, kai jums skauda? Taip pat daro ir pelės. 2010 m. McGill universiteto ir Britų Kolumbijos universiteto Kanadoje mokslininkai nustatė, kad pelės, patiriančios vidutinio stiprumo skausmą, „grimasuoja“ visai kaip žmonės. Tyrėjai teigė, kad gautus rezultatus būtų galima panaudoti siekiant išvengti nereikalingų laboratorinių gyvūnų kančių, nes jie leistų mokslininkams žinoti, kada graužikams ką nors skauda.
Delfinų kalbėjimas miego metu
Pasak prancūzų tyrėjų, kurie vėlai vakare įrašė jūrų žinduolius, skleidžiančius jiems nebūdingus garsus, delfinai gali kalbėtis miego metu banginių giesmėmis. Penki delfinai, gyvenantys jūrų parke Prancūzijoje, banginių dainas girdėjo tik dienos metu aplink jų akvariumą paleistuose įrašuose. Tačiau atrodo, kad naktį delfinai mėgdžioja įrašus poilsio metu – tai gali būti miego kalbėjimo forma.
Ofiūrų judesiai
Sunku įsivaizduoti organizmą, kuris būtų mažiau panašus į žmogų nei Ofiūros – į jūrų žvaigždę panašus padaras, kuris net neturi centrinės nervų sistemos. Ir vis dėlto šie penkiarankiai stebuklai juda koordinuotai, kaip ir žmogus.
Ofiūros pasižymi radialine simetrija, t. y. jų kūnus galima padalyti į atitinkamas dalis, nubrėžus įsivaizduojamas linijas per jų rankas ir centrinę ašį. Žmonių ir kitų žinduolių simetrija yra dvišalė: mus galima padalyti pusiau į dvi dalis, nubrėžus tiesią liniją per mūsų kūnus. Dažniausiai spindulinę simetriją turintys gyvūnai juda nedaug arba juda aukštyn ir žemyn, pavyzdžiui, medūzos, kurios varo save per vandenį. Tačiau Ofiūros juda į priekį, statmenai savo kūno ašiai – šis įgūdis paprastai būdingas dvipusės simetrijos gyvūnams.
Godieji balandžiai
Lošėjai Las Vegase turi kai ką bendro su balandžiais ant šaligatvio, ir tai ne tik susižavėjimas blizgančiais daiktais. Iš tikrųjų balandžiai lošia taip pat kaip ir žmonės, priimdami sprendimus, dėl kurių ilgainiui jiems lieka mažiau pinigų.
Turėdami galimybę rinktis, balandžiai paspaus mygtuką, kuris suteikia didelį, retą laimėjimą, o ne mygtuką, kuris reguliariai siūlo mažą atlygį. Pasak 2010 m. žurnale „Proceedings of the Royal Society B“ paskelbto tyrimo, tokį abejotiną sprendimą gali lemti didelio atlygio netikėtumas ir jaudulys. 2010 m. žurnale „Proceedings of the Royal Society B“ paskelbtame tyrime teigiama, kad žmones gali panašiai vilioti mintis apie didelį grobį, nesvarbu, kokie yra jo realūs laimėjimo šansai.
