Tamboros kalnas
1815 m. Indonezijoje esantis Tamboros kalnas sprogo maždaug 1000 megatonų trotilo jėga – tai buvo didžiausias ugnikalnio išsiveržimas istorijoje.
Sprogimo metu išsiveržė apie 140 mlrd. tonų magmos ir ne tik pražudė daugiau kaip 71 000 žmonių Sumbavos saloje ir netoliese esančioje Lomboko saloje, bet ir dėl išsiskyrusių pelenų atsirado pasaulinės klimato anomalijos.
1816 m. tapo žinomi kaip metai be vasaros: birželį Niujorko valstijoje iškrito sniegas, liepą Pensilvanijoje susidarė upių ledas, o šimtai tūkstančių žmonių visame pasaulyje mirė nuo bado.
K-T išnykimo smūgis
Dinozaurų amžius baigėsi maždaug prieš 65 mln. metų. Nors moksliniai tyrimai rodo, kad planeta buvo ant aplinkosaugos krizės slenksčio dar prieš kreidos ir terciaro arba K-T išnykimą, manoma, kad dinozaurų išnykimo paskutinis lašas buvo kosminis susidūrimas su maždaug 10 km pločio asteroidu.
Šio susidūrimo metu sprogimas buvo maždaug 1000 kartų didesnis nei visas pasaulio branduolinis arsenalas. Susidūrimas padengė pasaulį dulkėmis, sukėlė pasaulines gaisrų audras ir tūkstančių metrų aukščio cunamius.
Nuo šio sprogimo liko didžiulis maždaug 180 km pločio krateris Čiksulubo vietovėje Meksikos pakrantėje.
„Shoemaker-Levy 9“ kometa
Ne visi mums žinomi sprogimai įvyko Žemėje. Štai 1994 m. „Shoemaker-Levy 9“ kometa įspūdingai susidūrė su Jupiteriu.
Milžiniškos planetos gravitacinė trauka suplėšė kometą į iki 3 km pločio fragmentus, kurie skriejo 60 km per sekundę greičiu ir sukėlė 21 matomą smūgį.
Didžiausias susidūrimas sprogo 6000 gigatonų trotilo jėga, sukėlė ugnies kamuolį, kuris pakilo apie 3 000 km virš debesų viršūnių, taip pat milžinišką tamsią dėmę, kurios skersmuo siekė daugiau kaip 12 000 km.
Šešėlius metanti supernova
Supernovos – tai sprogstančios žvaigždės, kurios dažnai trumpam užtemdo ištisas galaktikas. Ryškiausia istorijoje užfiksuota supernova buvo pastebėta 1006 m. pavasarį Lupus žvaigždyne.
Nepaprastas aukso spalvos sprogimas, dabar žinomas kaip SN 1006, įvyko maždaug už 7100 šviesmečių, gana artimoje galaktikos dalyje, ir buvo pakankamai ryškus, kad galėtų mesti šešėlius ir būti matomas naktį, o dienomis išliko matomas ištisus mėnesius.
Šiam sprogimui neseniai atsirado konkurentų. 2016 m. astronomai aptiko kitą itin ryškią supernovą, pavadintą SN2016aps, kuri išspinduliuodavo daugiau šviesos nei bet kuri kada užfiksuota supernova. Tačiau kadangi šis sprogimas įvyko už 3,6 mlrd. šviesmečių nuo Žemės, jį stebėjo tik geriausi moksliniai teleskopai.
Didžiausias sprogimas po Didžiojo sprogimo
Gama spindulių žybsniai (GRB) yra galingiausi Visatoje žinomi sprogimai. 2022 m. spalio 9 d. astronomai pastebėjo ryškiausią kada nors užfiksuotą GRB, paleistą kosmose, kai maždaug už 2,4 mlrd. šviesmečių nuo Žemės esanti masyvi žvaigždė suiro ir „pagimdė“ juodąją skylę.
Manoma, kad GRB, oficialiai pavadintas GRB 221009A, yra bent 10 kartų ryškesnis už kitus labai energingus GRB. Mokslininkai jį pavadino didžiausiu sprogimu Visatoje nuo Didžiojo sprogimo laikų.
