Nėra nė vienos Paukščių Tako galaktikos nuotraukos
Nors internete galima surasti šimtus tūkstančių nuotraukų, vaizduojančių mūsų galaktiką – nė viena iš jų nėra tikra.
Kadangi esame galaktikos viduje, ir maždaug 26 000 šviesmečių atstumu nuo jos centro, negalime nufotografuoti galaktikos iš išorės. Kiekviena Paukščių Tako galaktikos nuotrauka yra arba kitos, panašios galaktikos atvaizdas, arba iliustracija to, kaip mokslininkai įsivaizduoja mūsų namus.
Iš mūsų galaktikos kyla paslaptingi burbulai
Įsivaizduokite, kad sužinojote, jog jūsų gyvenamajame kambaryje, kurį jau matėte milijoną kartų, yra anksčiau nepastebėtas dramblys.
Maždaug taip nutiko mokslininkams 2010 m., kai jie aptiko milžiniškas, niekada anksčiau nematytas struktūras, besidriekiančias 25 000 šviesmečių virš galaktikos ir po ja. Šie gama spindulius skleidžiantys objektai, pavadinti Fermi burbulais, nepasiduoda astronomų paaiškinimams.
NASA surinkti duomenys leidžia manyti, kad burbulai yra prieš 6–9 mln. metų įvykusio energingo įvykio – galaktikos centre supermasyviai juodajai skylei prarijus milžinišką dujų ir dulkių sankaupą – pasekmė.
Beveik tokia pat sena kaip Visata.
Mokslininkai apskaičiavo, kad Visatai yra apie 13,7 mlrd. metų, o Paukščių Tako galaktikai – apie 13,6 mlrd. metų. Nors pagrindinės galaktikos dalys susiformavo Visatos pradžioje, diskas ir iškyšulys visiškai susiformavo tik maždaug prieš 10–12 mlrd. metų.
Ji juda
Viskas kosmose, įskaitant mūsų galaktiką, juda. Žemė juda aplink Saulę, Saulė juda Paukščių Tako galaktikoje, o pats Paukščių Takas skrieja per erdvę.
Kosminė mikrobangų fono spinduliuotė – nuo Didžiojo sprogimo likusi spinduliuotė – naudojama kaip atskaitos taškas erdvėje judančių daiktų greičiui matuoti. Apskaičiuota, kad vietinė galaktikų grupė, kuriai priklauso ir Paukščių Takas, juda maždaug 600 km/s, arba 2,2 mln. km/val., greičiu.
Ateityje gresia susidūrimas
Maždaug po 4 milijardų metų mūsų galaktika susidurs su artimiausia kaimyne – Andromedos galaktika. Šiuo metu šios dvi spiralinės galaktikos lekia viena į kitą 250 000 mylių per valandą greičiu.
Tiesa, susidūrimas nebus toks bauginantis, kaip gali atrodyti – Žemė greičiausiai išliks gyva, o žvaigždžių bus sunaikinta labai nedaug, kadangi kiekviena žvaigždė yra nutolusi viena nuo kitos milžinišku atstumu.
Naujai susiformavusi megagalaktika pasiūlys naktinį dangų su įspūdingu žvaigždžių ir žybsnių deriniu, nepanašiu į nieką, ką esame matę.
