Jau dabar yra sukurta inovacijų, kurios sumažina žalingų pasirinkimų padarinius. Žinoma, žala galėtų būti dar mažesnė, jeigu žmonės taip dažnai nekartotų savo klaidingų sprendimų – t. y. jeigu kasdieniai pasirinkimai ir elgesio rutinos nebūtų nulemtos žalingų įpročių ir priklausomybių, teigiama „Fabula“ pranešime spaudai.
Šiuolaikinis mokslas savo laboratorijose daugumą išradimų ir inovacijų sukuria neatsitiktinai. Geriausiai veikti mokslininkams sekasi tada, kai jie mato labai aiškią problemą ir kryptingai pradeda ieškoti sprendimų.
Kaip sumažinti viruso plitimą ir žalą?
Vienkartinės kaukės greitai praranda savo efektyvumą, žmonės jas keičia per retai? Vadinasi, sukurkime pakankamai pigią ir efektyvią ilgalaikę apsaugos nuo bakterijų ir virusų priemonę.
Panašiai mąstė Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai, per pandemijos įkarštį sukūrę vario dalelėmis įsotintą įdėklą apsauginei veido kaukei.
Projekto vadovas Cheminės technologijos fakulteto docentas Remigijus Ivanauskas atskleidė, kad tiek COVID-19 sukeliantis koronavirusas, tiek kiti ant vario paviršiaus patekę virusai ir bakterijos žūsta, nes suyra jų apsauginiai apvalkalai. Tiesa, skalbiant kaukę šį įdėklą būtina išimti. Taip savo apsaugines savybes vario dalelėmis įsotintas įdėklas išlaiko labai ilgai.
Anot projekto autorių, jie patys išbandė patobulintas kaukes – nešiojo penkias darbo dienas po dvi valandas, po to – penkias dienas po keturias valandas ir galiausiai – penkias dienas po aštuonias valandas.
Bandymų rezultatai parodė, kad antibakterinės įdėklo savybės nepakito – apsauginis poveikis nesusilpnėjo. Kūrėjų teigimu, didelis išradimo privalumas yra tas, kad jis yra technologiškai nesudėtingai pagaminamas, tad gali būti nebrangus ir plačiai prieinamas.
Be to, ši inovacija yra palanki aplinkai, nes palaiko tvarumą – užtenka turėti kelias daugkartines kaukes, jas keisti ir skalbti, o įdėklas išlieka vienas ir tas pats. Nereikia pirkti ir išmesti daugybės vienkartinių kaukių.
Kita vertus, jau pandemijos pradžioje epidemiologai įspėjo, kad kaukės tik sumažina riziką užsikrėsti virusu, bet negarantuoja visiškos apsaugos. Žinoma, bet kokia galimybė sumažinti užkrato dozę – didesnė tikimybė, kad ligos pasekmės užsikrėtus bus švelnesnės, o žala – menkesnė.
Kaip išvengti nugaros skausmo?
Kokio sprendimo ieškoti, kai sveikatos iššūkis – ilgesnis už pandemiją ir trunka ne vienerius ar dvejus metus, o mažiausiai pusę gyvenimo? Apie sėdimo darbo poveikį sveikatai girdėjęs yra kiekvienas.
Dirbdamas Londone lietuvis Lukas Lukoševičius pajuto ilgo sėdimo darbo rezultatus – vaikinui ėmė skaudėti nugarą. Jis pradėjo domėtis, kas sukelia skausmą, aktyviai ieškojo problemos sprendimo būdų.
L.Lukoševičius išgirdo apie stovimus stalus, tačiau tokio baldo rasti sau nepavyko. Kartu su bičiuliu Justinu Vilimu jaunuolis nusprendė pasigaminti asmeninį stalą. Lietuvių pastangos atsipirko – išėjo puikus gaminys, sulaukęs draugų susižavėjimo ir pagyrimo. Bičiuliai suprato, kad sukūrė unikalų, išmanų stalą – inovaciją, kurią dar galima sėkmingai tobulinti.
Dėl to L.Lukoševičius net išėjo iš darbo ir visą savo dėmesį skirti „Tableair“ – naujai savo įmonei ir verslui, kurio tikslas padėti milijonams žmonių, dirbančių moderniuose biuruose.
Per kelerius metus „Tableair“ gaminami produktai smarkiai patobulėjo, pasiūlė vis daugiau sprendimų, kaip biurų darbuotojams sumažinti ar visai išvengti žalos sveikatai dirbant prie stalo. Galiausiai stalų gamintoja virto technologijų kompanija, siūlanti inovatyvius sprendimus moderniems biurams.
Anot kūrėjo, inovatyvus, išmanusis stalas yra sukurtas tam, kad žmogus judėtų – nuolat keistų kūno padėtį. Jie patvirtina seną tiesą, kad žmogaus kūnas yra sutvertas judėti. Todėl kuo dažniau judama ir vengiama statinių padėčių, tuo mažesnė žala sveikatai ir tuo didesnė tikimybė, kad po darbo dienos nekamuos nugaros skausmas, netins kojos.
Kaip laikytis sveiko dienos režimo?
Kad judėjimas yra gerai savijautai būtina sąlyga, primena ne tik aukštyn žemyn judantis modernus biuro stalas. Daugelis žmonių žino šią tiesą, tačiau nesugeba pakeisti savo rutinos.
Išugdyti sveikus įpročius padės tai, kas šiais laikais yra arčiausiai žmogaus – išmanusis telefonas. JAV buvo nustatyta, kad jaunas žmogus per dieną naršydamas telefone praleidžia apie 3-4 valandas.
Tad kodėl dalis laiko, praleisto žiūrint į ekraną, negalėtų įsukti naudingų pokyčių gyvenime – pasitelkus inovaciją numalšinti stresą, padėti mesti rūkyti, pagerinti santykius su artimais žmonėmis ar sumažinti riebalų ant pilvo? Sveikatingumo programėlės kasdien pritraukia tūkstančius naujų vartotojų – niša naujovėms yra itin didelė.
Suprantama, inovacija parodo savo tikrąją galią, kai ja naudotis ima kritinė masė žmonių. Kalbant apie išmanias sveikos gyvensenos programėles, lūžis jau pasiektas. Tokių programėlių pasirinkimas yra labai platus, kad jos vis dar tobulinamos atsižvelgiant į vartotojų patirtis ir buria ištikimiausių gerbėjų bendruomenes.
Vienas iš pavyzdžių – nemokama programėlė „Productive“, padedanti sekti įpročius, nustatyti asmeninius tikslus ir atitinkamai keisti savo kasdienę rutiną. Vieniems vartotojams ši programėlė primena reguliariai gerti vaistus, antriems – sportuoti, tretiems – laiku pavalgyti.
Kaip sumažinti rūkymo žalą?
Pasaulyje šiuo metu rūko daugiau negu 1,1 milijardo žmonių. Tabako produktų vartojimas išlieka tarp pagrindinių mirtingumo veiksnių. Natūralu, kad visuomenei kyla klausimas, kaip mokslas gali tai pristabdyti.
Mokslininkai yra nustatę, kad tabakui degant su dūmais į aplinką pasklinda 7000 cheminių junginių. Keli šimtai junginių laikomi kenksmingais sveikatai. Kodėl šių junginių tiek daug? Kaip galima smarkiai sumažinti jų skaičių? Šiuos pagrindinius klausimus sprendžia mokslininkai, bandydami suprasti ir atrasti, kaip nuo rūkymo priklausomi asmenys gali patirti mažesnę žalą.
Per daugelį metų trukusius eksperimentus ir tyrimus, prieita prie išvadų, kad kenksmingų dūmų sudėtį ir cheminių junginių susidarymą nulemia degimo procesas. Imta lyginti cigarečių ir kitų rūšių tabako bei nikotino produktų poveikį organizmui. Atlikti bandymai garinant skysčius su nikotinu arba be jo, prisimintas net kramtomasis tabakas ir t. t.
Galiausiai įsitikinta, kad būtent degimo nebuvimas ir nikotino išsiskyrimas kitais būdais gali būti inovacijos pagrindas ir kelias technologijoms ir sprendimams, kurie vartotojams suteiktų analogišką procesą, bet pakeistų cigaretes ir padėtų išvengti dervų.
Klinikiniais tyrimais nustatyta, kad ankstesnė hipotezė pasitvirtino – naujų gaminių sudėtis, tabako kaitinimo ar skysčių garinimo procesai lemia, kad į išsiskiriančiame aerozolyje kenksmingų cheminių junginių kiekis yar gerokai mažesnis negu cigarečių dūmuose.
Dabar inovacija neša svarbią žinią, kad medicinos ir visuomenės sveikatos mokslų srityje galima kalbėti apie potencialiai mažesnę tabako vartojimo žalą. Jau dabar galima kalbėti ir diskutuoti apie mažesnį cheminių junginių poveikį rūkančiųjų, kurie ir toliau rūkys, bei aplinkinių organizmui.
Nors kol kas ilgalaikis jų poveikis nėra ištirtas – tam reikės ne vieno dešimtmečio. Tačiau anot mokslininkų, net ir nedidelis poslinkis į teigiamą pusę galėtų būti labai naudingas, nes ši priklausomybė yra viena stipriausių – milžiniškas skaičius suaugusių asmenų kasdien traukia dūmą. Tačiau neverta pamiršti, kad bet koks tabako vartojimo būdas nėra nerizikingas.
Kaip neprarasti gyvenimo saldybės be cukraus?
Cukraus žala organizmui – ne tik sugedę dantys. Dažnai mėgaujantis saldumynais dėl to silpsta imunitetas, padidėja peršalimų ir infekcinių ligų tikimybė. Organizmui sunkiau įsisavinti vitaminus ir mineralines medžiagas, dėl to gali greičiau pasireikšti nuovargis, energijos trūkumas.
Pridėtinis cukrus įvairiuose maisto produktuose yra viena iš nutukimo epidemijos priežasčių. Dėl vaikų ir suaugusių nutukimo visuomenės sveikatos specialistai skambina pavojaus varpais visame pasaulyje.
Tad pažangiausios maisto pramonės kompanijos aktyviai ieško inovatyvių sprendimų. Tačiau vartotojai ne visada priima ir pripranta prie naujovių.
Dėl permainų jėgas tenka sutelkti gamintojams, visuomenės sveikatos specialistams, medikams ir net mokytojams. Sutariama, kad tik plačiu švietimu ir bendromis pastangomis galima sumažinti perteklinio cukraus sukeliamą žalą sveikatai.
Vienas ryškiausių pasiūlymų, kuriuos skelbia medicinos autoritetai, yra cukrų keisti stevijų saldikliu – natūraliu ir visiškai kalorijų neturinčiu gaminiu. Šis saldiklis gali būti net 10 kartų saldesnis už cukrų. Be to, atlikti tyrimai parodė, kad Pietų Amerikoje nuo seno vartojama stevija sumažina krūties, plaučių, skrandžio vėžio riziką. Mokslininkai yra nustatę, jog stevija skatina vėžinių ląstelių apoptozę – programuotą ląstelių žūtį.
Apie stevijų naudą geriausiai žino diabetikai, kuriems reikia vengti ne tik cukraus, bet ir dirbtinių cukraus pakaitalų. Kad ši pačios gamtos siūloma inovacija paplistų plačiau, reikia laiko, visuomenės ir verslo pastangų.
Pavyzdžiui, bendrovė „Coca-Cola“ praėjusiame dešimtmetyje pradėjo gaminti gėrimą „Coca-Cola Life“, kuriam vietoj cukraus naudojo steviją, dėl to produktas buvo mažiau kaloringas. Taip bendrovė išplėtė sveikesnių pasirinkimų galimybes vartotojams.
