Sąrašą sudaro 26 įrašai, suskirstyti į įvairias kategorijas – aviacija, medicina, laivyba ir kt. Paskutinis įrašas jūrų skyriuje, prieš įtraukiant „OceanGate Expeditions“ generalinį direktorių S.Rushą, buvo „Titaniko“ konstruktorius Thomas Andrewsas jaunesnysis.
Štai keli į sąrašą įtraukti kūrėjai.
Stocktonas Rushas
yra naujausias nelaimingų išradėjų sąrašo narys.
Jis ir dar keturi žmonės, plaukę „OceanGate“ ekspedicijos povandeniniu laivu „Titan“, dingo be žinios birželio 18 d., kai su keleiviais leidosi į kelionę apžiūrėti „Titaniko“ nuolaužų. Po povandeninio aparato dingimo prasidėjo paieškos ir gelbėjimo misija, į kurią įsitraukė karinis jūrų laivynas, pakrančių apsauga ir net filmo „Titanikas“ režisierius Jamesas Cameronas.
Paieškos truko penkias dienas, kol birželio 22 d. Pakrančių apsaugos tarnyba paskelbė, kad povandeninis laivas sudužo už 1600 metrų nuo „Titaniko“ nuolaužų.
JAV pakrančių apsaugos tarnyba sušaukė Jūrų tyrimo valdybą, kuri tirs implozijos priežastis – tai aukščiausio lygio organizacijos tyrimas, praneša CNN.
Povandeninį laivą, apie kurį pastarosiomis savaitėmis buvo rašoma laikraščių antraštėse, sukūrė bendrovė „Rush“, siekdama ištirti „Titaniko“ liekanas.
Pakrančių apsaugos tarnybai paskelbus, kad „Titan“ keleiviai mirė, atsirado daugiau informacijos, leidžiančios manyti, kad prieš išplaukdamas S.Rushas galėjo nepaisyti kitų patarimų ir svarbių saugumo priemonių.
Karlas Stanley, S.Rusho draugas ir giliavandenių tyrinėjimų bendrovės „Stanley's Submarines“ savininkas, 2019 m. kartu su juo atliko bandomąjį nėrimą. Po bandymo išsiųstuose elektroniniuose laiškuose K.Stanley įspėjo S.Rushą apie pavojų.
S.Rushas galiausiai neatsižvelgė į draugo įspėjimus ir elektroniniame laiške parašė, kad šis „pasilaikytų savo nuomonę sau“.
Thomas Andrewsas jaunesnysis
Laivą statę asmenys jį vadino „nenuskandinamu laivu“, tačiau „Titanikas“ žuvo pirmosios kelionės metu, kai ledkalnis sugadino jo vandeniui nelaidžius komponentus ir laivas nuskendo.
Laivų statytojas Thomas Andrewsas jaunesnysis sakė, kad „Titanikas“ buvo pastatytas su 16 vandeniui nepralaidžių skyrių, todėl architektai jį laikė nenuskandinamu. Kai „Titanikas“ atsitrenkė į ledkalnį, buvo pažeisti penki iš 16 skyrių – dviem skyriais daugiau, nei laivo konstrukcija galėjo leisti.
Įvertinęs padarytą žalą, T.Andrewsas nustatė, kad laivui liko trys valandos iki atsidūrimo vandenyno dugne.
Dabartinis mąstymas apie „Titaniko“ nuskendimą verčia ekspertus manyti, kad kultinio laivo problema buvo ne tiek laivo plieno kokybė, kiek jį laikančios kniedės.
T.Andrewsas pasisakė už daugiau gelbėjimosi valčių, bet jam buvo atsakyta, kad dėl gražesnio laivo vaizdo jų nebus.
Jei T.Andrews prašymas būtų buvęs patenkintas, gelbėjimosi valčių būtų užtekę visiems laive esantiems žmonėms.
Williamas Bullockas
W.Bullokas buvo išradėjas ir laikraščio redaktorius, patobulinęs rotacinę spausdinimo mašiną, kuri sukėlė revoliuciją spaudos srityje.
W.Bullocko patentas leido nekrauti popieriaus rankomis, o ištisiniu kelių kilometrų ilgio ritiniu tekėti per spaustuvę. Dėl jo patento gamyklos galėjo spausdinti nuo 8000 iki 10 000 lapų per valandą, taip eksponentiškai padidindamos spausdinimo greitį.
Vieną dieną, montuojant vieną iš šių spausdinimo mašinų, W.Bullocko koja į ją įsipainiojo. Spaudos mašina sutraiškė jo koją, prasidėjo gangrena ir po kelių dienų išradėjas mirė.
Kiti teigia, kad bandydamas įrengti spaudos mašiną, W.Bullokas į ją spyrė ir taip įstrigo koja, todėl įvyko nelaimingas atsitikimas.
Robertas Cockingas
Susižavėjęs kelionėmis oru, entuziastingai mokslu besidomintis akvarelių tapytojas Robertas Cockingas 1837 m. suprojektavo naują parašiutą, kurį visuomenei pristatė Voksalo sode.
Per pirmąją kelionę jis atkabino savo prietaisą nuo oro baliono, nukrito iš kelių šimtų metrų aukščio ir mirė.
Viename iš įvykio aprašymų teigiama, kad R.Cockingą laukuose rado darbininkai ir jis buvo gyvas tik kelias akimirkas po to, kai pasiekė žemę.
Kitame pasakojime teigiama, kad kol buvo rastas vyro kūnas, parko lankytojai jau buvo paėmę jo laikrodį, tabakinę ir net stiklinę akį.
Nors R.Cockingo parašiuto konstrukcija laikui bėgant buvo pamiršta, išradėjo skrydis liko liūdnai pagarsėjęs kaip pirmasis užfiksuotas mirties parašiutu atvejis.
Franzas Reicheltas
Francas Reicheltas bandė pasigaminti parašiutą ir išbandyti jį nuo Eifelio bokšto viršūnės.
Prancūzijos aeroklubas rengė konkursą geriausiam parašiuto projektui sukurti, kurio piniginis prizas siekė 10 000 eurų.
Suknelių siuvėjas Reicheltas jau buvo pradėjęs konstruoti savo parašiutą. Nepaisant to, kad įvairios aeronautikos organizacijos jį atmetė, F.Reicheltas tęsė darbą, nes buvo įsitikinęs, kad jo projektas bus veiksmingas.
F.Reicheltas kreipėsi į vyriausybę su prašymu leisti jam šokti nuo Eifelio bokšto viršūnės. Po metus trukusių ginčų jam pagaliau buvo suteiktas leidimas, nes bandymas buvo atliktas su manekenu.
1912 m. vasario 4 d. Eifelio bokšto viršūnėje F.Reicheltas nustebino valdžios institucijas, kai pareiškė, kad bandymą atliks pats vietoj manekeno.
Žiūrovų, spaudos ir kamerų akivaizdoje vyras atliko šuolį nuo Eifelio bokšto, visiškai pasitikėdamas savo 20 kg sveriančiu prietaisu. Jis akimirksniu krito žemyn ir įsirėžė į visų žiūrovų atmintį, taip pat ir betoną, kuriame po jo smūgio atsirado skylė.
