5 kartai, kai mokslas iš pradžių suklydo: gyvybė Marse ir dar viena Saulės sistemos planeta

Visi žmonės klysta. O kadangi taip jau sutapo, kad mokslininkai taip pat yra žmonės, klaidų netrūksta ir moksle. Tiesa, dauguma didžių protų ir nenorėtų, jog būtų kitaip, mat klaidos dažnai yra geriausias kelias į pažangą. Klaidingas eksperimentas gali paskatinti tolesnius tyrimus, kurie ne tik ištaiso pirminę klaidą, bet ir nustato naujas, anksčiau neįtariamas tiesas. Štai 5 įdomiausi kartai, kai mokslas iš pradžių buvo neteisus.
Marso kolonija
Marso kolonija / 123RF.com nuotr.

Kas matė atomą?

XIX a. viduryje dauguma mokslininkų tikėjo atomų egzistavimu. Johnas Daltonas įrodė, kad cheminius junginius sudarančių skirtingų elementų paprastas santykis aiškiai rodo, kad kiekvienas elementas sudarytas iš vienodų mažų dalelių. Vėliau atlikus šių atomų svorio tyrimus tapo gana sunku paneigti jų tikrumą. Tačiau tai nesutrikdė fiziko ir filosofo Ernsto Macho – net iki pat XX a. pradžios jis ir daugelis kitų tvirtino, kad atomai negali būti realūs, nes jie neprieinami pojūčiams.

E.Machas manė, kad atomai yra „protinis artefaktas“ – patogi fikcija, padedanti apskaičiuoti cheminių reakcijų rezultatus. „Ar kada nors matėte tokį atomą?“ – klausdavo jis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų