Charlesas Darwinas šias liekanas žmogaus ir kitų gyvūnų anatomijoje pateikė kaip evoliucijos įrodymą. Galiausiai, lygindami rudimentinius vienos rūšies organus su panašiais kitos rūšies funkcionuojančiais organais, biologai padarė išvadą, kad dvi kitais atžvilgiais visiškai nepanašios būtybės kilo iš to paties protėvio, rašo LiveScience.com. Štai penki pastebimiausi rudimentiniai organai žmogaus kūne.
Apendiksas. Ši maža atauga, prisitvirtinusi prie storosios žarnos toje vietoje, kur ši jungiasi su plonąja žarna, daugiau nepadeda virškinimo procese, o kas dvidešimtas žmogus, kuriam apendiksas pašalintas, jo, atrodo, nepasigenda. Augalais mintančių žoliaėdžių organizme jis vis dar yra virškinimo sistemos dalis. O 2009 metais atliktas tyrimas parodė, kad žmogaus apendiksas gali būti naudingas, mat jis yra svarbi naudingų bakterijų saugykla. Tad jos negali sulaukti, kada užklups viduriavimas, kad suskubtų jus gelbėti.
Stuburgalis. Senelis uodegos neturėjo, tačiau jei šeimos medžiu nueisite pakankamai toli, rasite protėvių, kurie turėjo. Kiti žinduoliai uodegas naudoja pusiausvyrai išlaikyti, tačiau žmonėms išmokus vaikščioti, uodega tapo bevertė, o evoliucija ją pavertė slanksteliais, kuriuos vadiname stuburgaliu.
Vyrų speneliai. Vyrai spenelius turi todėl, kad pačioje pradžioje gimdoje esančio embriono lytis gali pasukti į bet kurią pusę. Iš esmės, kiekvienas embrionas savo gyvavimą pradeda būdamas moteriškos lyties. Galiausiai, testosteronas priverčia embrioną pakrypti link moteriškos, arba lik vyriškos lyties. Verta paminėti, kad kai kuriems vyrams išsiskiria pienas, be to, jie gali susirgti krūties vėžiu.
Plauko raumenys ir kūno plaukai. Žąsies oda ne tik perspėja apie šaltį. Daugeliui gyvūnų baimė ir konfrontacija suaktyvina raumens skaidulas, vadinamas arrectores pilorum, kurios priverčia plaukus pasišiaušti. Dėl to gyvūnai atrodo didesni ir pavojingesni. Tai turėjo būti naudinga ir tolimiems mūsų protėviams.
Protiniai dantys. Nors daugeliui šiuolaikinių žmonių protiniai dantys sukelia tik skausmą, kažkada jie atliko funkciją, mano mokslininkai. Tačiau bėgant laikui žmonių žandikauliai sumažėjo, o protiniams dantims nebeliko kur augti. Taip pat tikėtina, kad dėl to iš dalies kalta burnos higiena. Kol žmonės dantų dar nevalydavo, jauni žmonės iki pradedant augti protiniams dantims jau būdavo praradę daug ar net daugelį kitų dantų, tad naujieji pasirodydavo pačiu laiku.
