Remiantis naujausia tarptautinės rinkos tyrimų agentūros „Gartner“ prognoze, 2022 m. vartotojų išlaidos debesijos paslaugoms visame pasaulyje išaugs 20,4 proc. ir pasieks 494,7 mlrd. JAV dolerių ribą. Palyginimui, dar 2021-aisiais debesijos rinka siekė 410,9 mlrd. JAV dolerių. Dar svarbiau, kad debesų kompiuterijos sričiai ir toliau prognozuojamas spartus bei užtikrintas augimas – tikimasi, kad 2023-aisiais vartotojų išlaidos pasieks beveik 600 mlrd. JAV dolerių žymą.
Visgi nepaisant milžiniško potencialo, debesų kompiuteriją apgaubia ne vienas mitas, klaidingai perteikiantis šios technologijos galimybes ir panaudojimą.
Mitas nr. 1: debesijos nauda tik piniginė
Pasaulyje vyrauja nuomonė, kad debesijos paslaugos padeda sutaupyti, nors dažnai manoma, kad pati paslaugų kaina yra gana didelė. Tačiau kainos ir kokybės santykis šį išsiskyrimą paaiškina: poreikis plėtoti veiklą užsienio rinkose, darbų tęstinumo užtikrinimas, saugumas, organizacijos produktyvumo augimas bei piniginių srautų suvaldymas yra tie privalumai, kuriuos gauname, naudojant debesijos paslaugas.
Egzistuoja ne vienas debesijos technologijų privalumas, palengvinantis darbo procesus: efektyvesnė duomenų analizė, palankus klimatas inovacijoms, susietumas su konkrečios srities rinka. Kiekvienas iš šių veiksnių gali suteikti kelis kartus didesnį indėlį į bendrą įmonės kapitalą nei IT sąnaudų mažinimas. Debesija gali pagerinti beveik visus organizacijos teikiamų paslaugų ar produktų procesus. Pavyzdžiui, išaugę duomenų analizės pajėgumai padeda geriau suprasti klientų poreikius, o papildomos duomenų apdorojimo funkcijos padeda veikti, remiantis pagrįstomis įžvalgomis.
Mitas nr. 2: tik vienas debesijos pasirinkimas
Galbūt plačiausiai paplitęs debesijų kompiuterijos mitas – idėja, kad egzistuoja tik viena debesija, todėl renkantis infrastruktūrą nėra pasirinkimo. Tačiau yra visai priešingai, nes debesijos paslaugas teikiančių įmonių yra net kelios.
Didžiausios iš jų kuruojamos žinomiausių pasaulio bendrovių: „Amazon“, „Microsoft“ ir „Google“, kurios jau senokai spėjo užsitikrinti patikimų ir inovatyvių įmonių vardą. Kiekvienas pasirinkimas turi skirtingas ekosistemas, valdymo ypatumus ir saugumo savybes, todėl belieka išsirinkti sau tinkamiausią variantą. Be abejo, būtina įvertinti organizacijos turimą kompetenciją, kad organizacija turėtų reikiamos kvalifikacijos specialistus, kurie galės užtikrinti tinkamą debesijos paslaugų veikimą.
Mitas nr. 3: „įsikėlus į debesį“ toli esnį darbą galima pamiršti
Migruoti į debesiją galima skirtingai – nuo paprasto perkėlimo (angl. lift and shift), naudojant infrastruktūrą kaip paslaugą, iki pilno perėjimo prie programinės įrangos kaip paslaugos (SaaS). Todėl debesija yra ne tik technologija, bet ir veiklos modelis. Visgi reikia pabrėžti, kad norint pasinaudoti visomis debesijos technologijų galimybėmis, svarbu suprasti potencialių veiklos modelių specifiką ir turėti realiai įgyvendinamų lūkesčių. Dėl šios priežasties neverta tikėtis, jog pasinaudojus debesijos infrastruktūros paslaugomis, visi darbo procesai bus sklandūs, o našumas – maksimalus.
Tai reiškia, jog kasdienius veiklos procesus perkėlus į „debesis“, technologija vis tiek reikalauja nuoseklaus įsitraukimo, tad darbas su debesų kompiuterija daugeliu atžvilgių tik prasideda. Norint pilnai pasinaudoti visais debesijos privalumais, reikės toliau atnaujinti sistemas ir jas tobulinti. Nuolatinis išlaidų ir našumo valdymas taip pat išlieka labai svarbus. Todėl kiekvienas potencialus vartotojas į debesijos diegimo planą turėtų įtraukti ir veiklą po pirminės migracijos į „debesis“.
Mitas nr. 4: Debesų kompiuterija nėra saugi alternatyva
Žvelgiant istoriškai, debesijos infrastruktūros saugumas buvo įvardijamas kaip bene svarbiausia technologijos spraga. Tačiau būtent dėl šios priežasties visi didieji debesijos paslaugų tiekėjai nuolatos daug investuoja į saugumo pajėgumų stiprinimą. Jie užsiima silpnųjų saugumo vietų taisymu ir naujų prevencinių priemonių diegimu.
Be to, verta pažymėti, jog didžioji dalis saugumo pažeidimų įvyksta dėl nesaugių ar iki galo neatnaujintų debesų kompiuterijos konfigūracijų, o ne paslaugos tiekėjo nekompetencijos. Kad situacija saugumo srityje reikšmingai keičiasi įrodo ir „Gartner“ prognozė, teigianti, jog iki 2025 m. 99 proc. debesų kompiuterijos saugumo nesėkmių bus dėl kliento, o ne saugumo paslaugų tiekėjo kaltės.
Todėl svarbiausias klausimas įmonėms yra ne tai, ar debesija yra pakankamai saugi, o tai, kokias priemones reikia įgyvendinti, jog debesijos saugumas būtų maksimalus. Verslai, kurie laikosi saugios veiklos modelio ir nuolat atnaujina savo žinias gali neabejoti, jog debesijos sprendimai bus ne tik efektyvesni, bet ir saugesni už kitas duomenų apdorojimo alternatyvas.
Mitas nr. 5: Buvimas „debesyje“ reiškia duomenų kontrolės praradimą
Debesijos sprendimams taikomas paskirstytos atsakomybės modelis, kuris reiškia, kad debesijos paslaugų teikėjas yra atsakingas už duomenų centrų bei techninės, programinės įrangos saugą, o paslaugų naudotojai – už pateikiamus duomenis, jų naudotojų tapatybę ir kitus aspektus. Kitaip sakant, duomenų kontrolė yra vartotojų teisė ir pareiga, nes būtent duomenų valdytojas nusprendžia kuriame regione bus saugomi duomenys bei kas jais naudosis.
Debesijos infrastruktūrą siūlanti įmonė veikia tik jūsų iš anksto nustatytose ribose, priklausomai nuo atliktos migracijos į „debesis“ masto. Tokia bendrovė administruoja ir prižiūri klientų duomenų infrastruktūrą, užtikrina aukštą saugumo lygį. Dėl šios priežasties kiekvienos įmonės IT skyrius turi daugiau laiko bei gali skirti didesnį dėmesį verslo projektams ir duomenų analizei.
Linas Pečiūra, tarptautinės programinių technologijų kompanijos „Crayon“ Paslaugų ir debesijos sprendimų komandos vadovas Baltijos šalyse.