Taip, automatizacija yra viena iš tų lazdų su dviem galais: autonominiai automobiliai, suklestėsiantys 5G terpėje, smarkiai sumažins vairuotojų poreikį, o gamyklų robotizacija išstums nuobodų, grynai mechaninį darbą dirbančius darbininkus. Taip ateitį gali matyti žmonės, kurie mato, kad stiklinė yra pusiau tuščia.
Bet tie, kuriems stiklinė yra pusiau pilna, gali įžvelgti, kad robotai patys nepasigamins ir neužsiprogramuos. Išmaniųjų miestų infrastruktūra neišdygs tarsi grybas po lietaus. Gausybė darbų be žmogiško kontakto yra sunkiai įsivaizduojami ir robotizacijai iš principo nepasiduos. Bet vyšnaitė, užpildysianti šią jau ir taip pusiau pilną stiklinę, bus gausybė naujų darbo vietų, atsirasiančių būtent dėl 5G – ir kai kurių iš jų tiesiog neįmanoma prognozuoti, taip, kaip neįmanoma prognozuoti, kokių naujų technologijų prikurs startuoliai, išnaudosiantys 5G technologijas. Galų gale tie patys startuoliai, kurių ateityje tik daugės, bus ne dirbtinio, o tikro, žmogiško intelekto vaisius (dažnai pasitelkiant dirbtinį intelektą į pagalbą).
Ir tai – nieko naujo
Žvelgiant plačiau, darbo vietų automatizavimas prasidėjo jau senokai. „Siri“ ir „Google Assistant“ mažina asmeninių asistentų poreikį, elektroninės prekybos analizės algoritmai be darbo palieka mažmeninės prekybos konsultantus, klientų aptarnavimo centruose didelę darbo dalį atlieka kompiuteris, kuris atsakinėja į paprastesnes klientų užklausas, o sudėtingesnes perleidžia žmonėms. Netgi teisininkai turi pasistumdyti pečiais su dirbtiniu intelektu, kuris bylos parengiamajame etape padeda greituoju būdu surasti visas ankstesnes bylas, galimai susijusias su šiuo metu nagrinėjamu klausimu – anksčiau tam buvo reikalinga nemaža teisininkų asistentų kariauna ir marios laiko.
O iš tikrųjų galima žvelgti ir dar plačiau – ar pastebėjote dešimtmečių trukmės pasaulines demografines tendencijas, rodančias, kad vis didesnė ir didesnė procentinė žmonių dalis gyvena ne kaimuose, o miestuose? Juk taip iš dalies yra dėl to, kad dabar penkių žmonių reikia ne vieno, o dešimčių tūkstančių hektarų dydžio ūkiui. Žemės ūkio technika tūkstančiais kartų sumažina maisto auginimui – pačiam fundamentaliausiam, būtiniausiam žmonijos darbui – reikalingą žmogiškos darbo jėgos kiekį. O prieš du šimtmečius išplitusios garo mašinos pakeitė tūkstančius verpėjų bei audėjų ir leido labai nebrangiai aprengti daugybę žmonių.
Matyt, per tą pačią prizmę reikėtų žvelgti ir į dabar vykstančias permainas – taip, kaip veikiausiai nenorėtumėte dirbti artoju, kuris valdo arklio tempiamą plūgą ar verpėja, kuri nuo ryto iki vakaro suka ratelį, mūsų vaikai ar provaikaičiai nenorės būti vairuotojais arba kasininkais.
Tiesa, tam, kad neužstrigtume sparčiai nykstančios profesijos spąstuose reikės šiek tiek pokyčių. Prisitaikyti turės ir darbo jėga, ir darbdaviai, ir valstybinės švietimo bei socialinės apsaugos institucijos.
Pradėti reikia nuo pokyčių galvose
Europos Komisijos užsakytoje 2019 m. publikuotoje ataskaitoje „AI Report. The Future of Work? Work of the Future!“ nurodoma, kad jau dabar 90 proc. visų darbų reikalauja tam tikrų žinių skaitmeninių technologijų srityje, o nuo 14 iki 47 proc. darbo jėgos gali išnykti dėl automatizavimo. Taip pat nurodoma, kad dabartinis jaunimas ir ateities kartos per savo gyvenimus karjeros kryptį keis ne vieną kartą.
Taigi, nebebus taip, kad įgijęs šaltkalvio profesiją žmogus ir į pensiją išeis po to, kai paskutinę darbo dieną ant kabyklos paliks savo identiškos kvalifikacijos šaltkalvio prijuostę. Ateityje jis įgis kompiuterizuotų metalo apdirbimo staklių operatoriaus specializaciją, po keleto metų persikvalifikuos darbui su naujesnėmis, robotizuotomis staklėmis, o dar po keleto metų išmoks programuoti stakles savarankiškam darbui.
Todėl EK ataskaitos autorius ragina keisti visą švietimo modelį – su skaitmeninėmis technologijomis vaikus dar mokyklos suole supažindinti taip pat artimai, kaip šiandien mokoma gamtos mokslų ar kitų bazinių dalykų, o vietoj ilgalaikių studijų, suteikiančių plataus profilio įgūdžius tam tikroje srityje žmonėms reikėtų per trumpesnį laiką suteikti pradinius įgūdžius, leidžiančius įsilieti į darbo rinką konkrečioje veikloje bei nuolatinę prieigą prie naujų žinių. Tai būtų galima palyginti su savotišku garantiniu aptarnavimu po pradinio žinių paketo įgijimo.
IBM, reaguodami į šią ataskaitą, siūlo panašią mintį – trumpalaikius, sertifikatą ir kompetencijas suteikiančius kursus, kuriuos būtų galima sumuoti didinant darbuotojo kvalifikaciją ar koreguojant jo karjeros kryptį. Ir mokymasis turėtų būti ne ta veikla, kuria užsiima jaunimas, o nuolatiniai, pasikartojantys užsiėmimai, prie kurių kas kelis metus grįžta visi suaugusieji. Beje, tai jau dabar yra įprasta praktika kai kuriose veiklos srityse, kurios grindžiamos nuolat atsinaujinančiomis žiniomis (medicinoje, skaitmeninėse technologijose ir kt.).
Tokiu iš mažesnių modulių sudarytu lavinimosi modeliu turėtų domėtis ir socialinės apsaugos ministerijos, užtikrinančios, kad besitraukiančių profesijų atstovai dar iki kritinės situacijos išsivystymo – darbo praradimo – įgytų naujų žinių, kurios užtikrintų jų aktualumą, konkurencingumą darbo rinkoje. Laikas pradėti galvoti apie tai, kad persikvalifikavimas turi būti ne į bedarbystės krizę patekusių žmonių užsiėmimu, o normalia veikla, kuria didelė dalis žmonių užsiims bent kelis kartus per savo darbingą gyvenimą.
Socialinės apsaugos ministerijų laukia ir kitas iššūkis. Pokyčiai žmones baugina. Todėl veikiausiai atsiras žmonių, kuriems bus sunkiau prisitaikyti prie naujos kasdienybės ir poreikio mokytis ne tik iki pirmojo diplomo gavimo. Todėl gali kilti trumpalaikių sunkumų (nes ilgainiui užaugs kartos žmonių, kuriems naujas mokymosi ir kvalifikacijų keitimo ritmas taps norma) užtikrinant tokių žmonių socialinę apsaugą.
O šiai (ir lygiagrečiai socialinės nelygybės) problemai spręsti „Microsoft“ steigėjas ir vienas turtingiausių žmonių pasaulyje Billas Gatesas buvo iškėlęs idėją apmokestinti robotus – nors jiems atlyginimo mokėti nereikėtų, tačiau jie sukurtų vertę, kuri kauptųsi robotų savininko rankose. Todėl B.Gatesas ragino atrasti sąžiningą modelį, kuris leistų dalį robotų sukuriamos vertės perskirstyti mažiau turtingiems žmonėms (ir pastangoms juos perkvalifikuoti), bet nemažintų verslininkų noro investuoti į robotizacijos plėtrą.
Tai ką mokytis?
Tai, kad ateityje teks labai dažnai susidurti su robotizuota veikla, reiškia, kad kažkas tuos robotus turės pagaminti ir užprogramuoti. Ir kol kas dar labai sunku įsivaizduoti, kad robotai kurtų ir programuotų robotus – nei „Terminatoriaus“, nei jokio kito mokslinės fantastikos filmo scenarijus per kelis artimiausius dešimtmečius nenumatomas. Vadinasi, panašiai, kaip ir šiandien, paklausiausi bus informacinių technologijų srities specialistai. Bet tai yra labai plati sritis ir reikėtų nusiteikti, kad gyvenimo eigoje iš vieno konkretaus IT rinkos segmento teks ne kartą migruoti į kitą – žinoma, nepamirštant to, kad teks pildyti savo kvalifikacijų krepšelį ar apskritai keisti karjeros kryptį.
Tol, kol yra žmonių, reikalingi bus ir medikai. Juolab, kad dėl aukšto sveikatos apsaugos lygio ir lėtėjančio populiacijos augimo tempo (ypač – išsivysčiusiose valstybėse) visuomenė sparčiai senėja. Neabejojama, kad naujosios technologijos – 5G ryšys, dirbtinis intelektas ir robotizacija – medikų darbo rutiną gerokai pakeis, tačiau ekspertai neprognozuoja, kad sveikatos specialistų karjeroms bent jau per numatomą ateitį kils kokia nors grėsmė.
Pavyzdžiui, jau dabar kuriami dirbtinio intelekto pagrindu veikiantys produktai, padedantys medikams nustatyti diagnozę pagal elektrokardiogramą, rentgenogramą ar kitus tyrimus, kurių vertinimui įprastai reikalinga didžiulė medikų patirtis. Tiesą sakant, jau šiandien kai kuriais atvejais kompiuteris diagnozę gali pateikti tiksliau už mediką. Ir galima pasidžiaugti, kad kai kurias labai vertinamas medicininės diagnostikos sistemas, veikiančias dirbtinio intelekto pagrindu, kuria lietuviai. Bet numatoma, kad visos šios sistemos bus tik pagalbinės, leidžiančios patikslinti diagnozę, pateikiančios „antrą nuomonę“, tačiau nepakeisiančios mediko, kuris dar ilgą laiką bus pagrindinis žmogaus sveikatos ekspertas.
Bet artima pažintis su skaitmeninėmis technologijomis ir robotizacija medikams bus dar svarbesnė, nei šiandien. Prognozuojama, kad ateityje sveikatos apsaugos specialistų darbas bus „sėslesnis“: daugeliu atveju dėl 5G ryšio patobulintų technologijų, spartesnių, talpesnių ir patikimiau veikiančių ryšio tinklų jie nuotoliniu būdu galės ne tik diagnozuoti pacientus kamuojančias problemas (pasinaudojant virtualios ar papildytosios realybės įrankiais), bet ir atlikti chirurgines operacijas – tokios technologijos jau dabar yra bandomos, o bandymų rezultatai yra džiuginantys. O tai ir gamtai draugiškiau – nereikės deginti aviacinio žibalo gydytojui gabenti į kitą pasaulio pusę, ir pacientui patogiau, nes negaištant laiko kelionėms tas pats specialistas galės atlikti daugiau procedūrų toli esantiems pacientams.
„McKinsey & Company“ prognozuoja, kad būtent dėl robotizavimo ir naujų technologijų sveikatos apsaugos darbuotojų paklausa netgi augs. Natūralu ir tai, kad analitikai numato inžinierių, mokslininkų, analitikų, IT ir kitų technologijų specialistų paklausos didėjimą, smarkiai augs ir mokytojų paklausa.
„Saugūs“ bus ir darbai, kurių atlikimui bus reikalingas socialinis intelektas, žmogiškos emocijos ar reagavimas į žmogiškas emocijas, kūrybingumas, o taip pat – smulkios, išskirtinio kruopštumo reikalaujančios manipuliacijos objektais neapibrėžtoje aplinkoje.
Taigi, paklausos bus ir aukštojo išsilavinimo nereikalaujančioms profesijoms: padavėjams, sodininkams, santechnikams, ir panašiai.
Daugiausiai grėsmės dėl robotizacijos kils prognozuojamo fizinio darbo vykdytojams, atliekantiems pasikartojančius veiksmus, taip pat – pagalbiniam biurų personalui. Ir tikrai neverta planuoti savo karjeros logistikos srityje, nes autonominis transporto priemonių valdymas yra tas taikinys, į kurį įsmeigtos daugybės milžiniškų technologijų (ir pervežimo) bendrovių akys. 5G ryšio plėtra, Lietuvoje prasidėsianti dar šiais metais, tik priartins prie šio taikinio.
O štai naujų profesijų atsiradimą numatyti sunku – gana dažnai tai bus jau dabar egzistuojančių profesijų junginiai, tačiau jų atsiradimą didele dalimi lems nauji robotizacijos ir ryšių technologijų pritaikymo būdai, kurių šiandien tiesiog nėra.
Straipsnių ciklą apie 5G ryšį inicijuoja INFOBALT.
