Visi šie klausimai – ir daugelis kitų – buvo svarstomi Rygoje praėjusią savaitę vykusioje konferencijoje „5G Techritory“, kuri sutraukė itin garbingų svečių iš įvairiausių veiklos sričių.
Pranešimus skaitė ir diskusijose dalyvavo už ryšių tinklus, turinį ir technologijas atsakingas eurokomisaras Roberto Viola, įmonės „Qualcomm“ vadovas Europos, Afrikos ir Artimųjų Rytų regionuose, „Huawei“ 5G produktų linijos prezidentas Chaobinas Yangas ir kiti, tad pagrįstai galima tikėtis, kad konferencijoje gvildenti klausimai ir diskusijos padės verslo bei politikos atstovams priimti bendrus sprendimus, kurie bus naudingiausi visuomenei.
Kas yra 5G ir kuo ši technologija geresnė už 4G?
5G yra nauja ryšio technologijų karta, išnaudosianti 700 Mhz, 3,5 GHz ir 27 GHz dažnių ruožus ir užtikrinsianti gigabitais skaičiuojamą duomenų perdavimo spartą, dėl didelės ryšio tinklų bei duomenų centrų decentralizacijos pasiektą itin mažą signalo perdavimo delsą (idealiu atveju – nesiekiančią 10 ms) ir neįtikėtiną patikimumą (kalbama apie 99,9999 proc. ar net patikimesnį paslaugos pasiekiamumą).
Kokia jos nauda?
Nors vien skaičiaus pasikeitimas iš 4 į 5, atrodo, žymėtų tik šiokį tokį ryšio paslaugų patobulėjimą, kokį stebėjome kai 2G technologijas pakeitė 3G, o pastaroji užleido vietą 4G ryšiui, konferencijoje buvo pateikiamas visai kitoks vaizdas: 5G bus ne šiaip technologija, kuri „šiek tiek pagerins ryšio paslaugas“ – tai bus technologija, kuri pakeis pasaulį ir užtikrins didesnį visuomenės saugumą, efektyvesnį pramonės veikimą, padės apsaugoti sveikatą ir suteiks daugybę kitų privalumų.
Įdomu tai, kad būtent ši mobiliojo ryšio karta paprastiems privatiems vartotojams, nežvelgiantiems toliau už savo išmanųjį telefoną, naudos suteiks ne itin daug.
Žinoma, duomenų perdavimo sparta pagerės – per kelias sekundes bus galima atsisiųsti filmus, tiesiogiai žiūrėti didelės raiškos interneto transliacijas ir gauti kitokį turinį – pavyzdžiui, papildytosios, virtualios realybės. Bet kažkas panašaus jau ir dabar gaunama, taigi, revoliucijos čia nėra (išskyrus kelias dešimtis kartų padidėjusią duomenų perdavimo spartą).
Gal kiek labiau bus pastebima tai, jog įvairių ryšio operatorių atstovai tikino, jog pradėjus veikti 5G ryšiui mobiliojo interneto planai taps neribotais – jau dabar sunaudoti gigabaitai jokių realių sąnaudų ryšio operatoriams nesudaro, o ateityje skaičiuoti gigabaitus gali būti tiesiog beprasmiška.
Tuo tarpu ekonomistai įvairiose prognozėse skaičiuoja, kad 2035 metais, kuomet tikimasi visaverčio šios technologijos veikimo visame pasaulyje, 5G pasaulinis ekonominis efektas bus 12,3 trilijonų dolerių. Tai yra neįsivaizduojamo dydžio skaičius, didesnis už Kinijos bendrąjį vidaus produktą.
Pirma sritis, kurioje aiškiausiai bus juntamas 5G efektas, bus transportas: naujos kokybės ryšys, galima sakyti, pasendins netgi autonominio automobilio sąvoką. Mat automobiliai bus ne šiaip autonomiški (t. y. galintys patys numatyti savo maršrutą ir valdytis be vairuotojo įsikišimo arba su minimaliu įsikišimu), bet ir sujungti: autonomiškumą suteikiantys didelės apimties skaičiavimai bus atliekami ne pačiame automobilyje, o nutolusiuose duomenų centruose – tą leis užtikrinti milisekundėmis skaičiuojama signalo perdavimo delsa.
Skaičiavimų perkėlimas iš automobilio į duomenų centrus suteiktų galimybę gaminti lengvesnius, elegantiškesnius automobilius – juose nereikėtų montuoti milžiniškos galios kompiuterių, kuriems vargu ar prilygsta net patys galingiausi šiandienos žaidimų kompiuteriai.
Be to, tokios galios kompiuteriai naudotų ir nemenką energijos kiekį, o tai neigiamai paveiktų ateities elektromobilių be įkrovimo nuvažiuojamą atstumą (su sąlyga, kad važiuojama būtų ne keliais, kurie tuo pačiu metu įkrauna akumuliatorių).
Bet daug didesnis tokių automobilių privalumas būtų tai, kad jie būtų valdomi remiantis ne tik tais duomenimis, kuriuos galima surinkti tiesioginiame automobilio regos lauke, o kartu įvertinant ir visų kitų eismo dalyvių – automobilių, pėsčiųjų, dviratininkų, kelio infrastruktūros – pozicijas bei judėjimą.
Pavyzdžiui, žinant, kad už kelių kilometrų dėl kokio nors įvykio optimaliame kelyje susidarė spūstis, automobilis būtų nukreipiamas aplinkkeliu. Be to, kai išauš diena, kuomet keliuose neliks žmonių vairuojamų automobilių (taip, kaip šiandien miesto gatvėse nėra jodinėjama arkliais ar važinėjama karietomis), būtų galima atsisakyti net šviesoforų sankryžose (bet tikriausiai ne pėsčiųjų perėjose). Tokia technologija, kuomet automobilis yra mobiliuoju ryšiu sujungtas su iš esmės viskuo, vadinama C-V2X (angl. Cellular Vehicle to Everything).
Kitas savavaldžių prijungtų automobilių privalumas būtų tas, kad galima būtų vystyti naujus verslo modelius, susijusius su automobilių nuoma, o privačių automobilių turėjimas taptų sunkiai pateisinamu, mat jie 95 proc. laiko praleidžia stovėdami, t. y. nenaudojami.
Apskritai tikimasi, kad iš minėtų 12,3 trilijonų dolerių ekonominio efekto net 20 proc. bus susiję su autotransportu.
Nors autonomiškumo tikimasi ir iš jūrų bei oro transporto, tačiau šiems kelionių ir pervežimo būdams 5G technologija nėra tinkamiausia – jų susijungimas su interneto infrastruktūra turės būti užtikrinamas palydoviniu ryšiu.
Itin didelės naudos iš 5G išvystymo tikimasi gamyklose: konferencijos dalyviai prognozuoja, kad ateityje robotizuotose gamyklose vietoj žmonių dirbs moduliniai robotai, galėsiantys sudaryti lanksčias produktų surinkimo linijas.
Konferencijoje „5G Techrotory“ ne vieną kartą buvo pareikšta, kad siekiant valdyti tokios gamyklos modulius „Wi-Fi“ ryšys turi tam tikrų trūkumų, kurių neturės 5G ryšys. Gamybos aplinkoje svarbiausios šios ryšio technologijos savybės bus patikimumas ir maža signalo perdavimo delsa, duomenų pralaidumas bus kur kas mažiau reikšmingas.
Ir jeigu manote, kad tokios gamybininkų užmačios yra pernelyg toli nuo realybės, smarkiai klystate: „Bosch“ ryšių technologijų vadovas dr. Andreasas Mulleris tikino, kad jau šiandien gamyklose yra viskas, ko reikia tokioms lanksčioms, mobilioms produktų surinkimo linijoms. Tetrūksta savotiškos nervų sistemos, kurios vaidmenį galės atlikti 5G ryšys.
Kas už tai sumokės?
Vienas svarbiausių klausimų, kuriuos sprendė konferencijos dalyviai – tai nauji verslo modeliai ir kiti finansų šaltiniai, kurie leistų investuoti milžiniškas lėšas į 5G tinklo infrastruktūrą.
Nors nemaža tinklo dalis jau dabar yra parengta naudoti – dabartinės ryšio operatorių bazinės stotys (bent jau Lietuvoje) yra beveik parengtos naujam standartui, tereikia tik pakeisti jų antenas, tačiau siekiant sukurti išmaniųjų miestų sistemas, išmaniųjų kelių infrastruktūrą ir teikti kitas viešąsias paslaugas vis dar bus reikalingos milžiniškos investicijos.
Ryšio operatoriai su valdžios atstovais Rygoje apsvarstė ne tik naujoviškus verslo modelius, kurie dar nėra sukurti, bet ir galimybę pasinaudoti valstybinėmis lėšomis per viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės programas ar viešuosius pirkimus – valstybėms 5G tinklo išvystymas būtų naudingas, pavyzdžiui, sumažinant mirčių ir traumų eismo įvykiuose kiekį, mat savavaldžiai automobiliai veikiausiai bus kur kas saugesni nei valdomi žmonių.
Be to, svarstoma ir apie kitas patogias išmaniojo transporto sistemas, leisiančias patogiau keliauti ne tik automobiliu, bet ir kitomis transporto priemonėmis: viešuoju transportu, dviračiais, kelionę lengvai susiplanuojant išmaniajame telefone, todėl galima tikėtis, kad dėl švaresnio oro mažėtų išlaidos ir plaučių ligų gydymui. Kadangi neasmeniniai savavaldžiai prijungtieji automobiliai stovėjimo aikštelėse praleistų kur kas mažiau laiko nei dabar įprasti asmeniniai, atsilaisvintų nemaži žemės plotai, šiuo metu sunaudojami stovėjimo aikštelėms.
Suomijos Technologijų ir inovacijų finansavimo agentūros vadovas Pekka Soini pasiūlė dar vieną gudrų planą finansuoti 5G infrastruktūros plėtrą: strategiškai išnaudoti viešuosius pirkimus.
Anot jo, daugumos miestų savivaldybės iki šiol viešųjų pirkimų skyrius įsivaizduoja tik kaip padalinį, kuris perka sąvaržėles ir kitas kasdieniam darbui reikalingas smulkmenas, tačiau jeigu tie skyriai šiek tiek surizikuotų ir į miestui naudingos infrastruktūros plėtrą pažvelgtų kūrybingiau, galima būtų finansuoti ne tik gatvių tiesimą, bet ir, pavyzdžiui, 5G antenų įmontavimą į gatvės apšvietimo stulpus.
Teisinė aplinka
Be pinigų ir verslo modelių tam, kad būtų galima sėkmingai vystyti infrastruktūrą, pakeisiančią mūsų gyvenimus, dar reikalingi ir įstatymai, kurie netrukdytų sėkmingam bei operatyviam darbui.
Kalbos apie Laukinių Vakarų tvarką, be abejo, nėra, tačiau padėtis, kuomet ryšio operatoriams reikia net dvejus metus derinti vienos bazinės stoties pastatymą nuo jos suplanavimo iki įjungimo, netenkina nei ryšio operatorių, nei valdžios atstovų.
Latvijos mobiliojo ryšio teikėjo LMT vadovas dr. Juris Binde viešoje diskusijoje užsiminė ir apie pageidaujamus kompromisus dėl asmens duomenų apsaugos įstatymo, tačiau eurokomisaras R.Viola nedelsdamas paaiškino, kad kompromisų dėl vartotojų teisių nebus.
Dažniai
Dėl dažnių, reikalingų 5G ryšiui, atlaisvinimo ir atskyrimo būtent šių paslaugų teikimui, visos Europos mastu vyksta harmonizavimo procesas, ryšių reguliatoriai raginami kuo skubiau perskirstyti ir atlaisvinti dažnius bei pradėti šių dažnių aukcionus, kad ryšio operatoriai galėtų kuo anksčiau pradėti teikti paslaugas (šiuo požiūriu, tenka pripažinti, Europa atsilieka nuo Azijos ir JAV regionų, kur jau vykdomi bandomieji 5G paslaugos bandymai).
Paskutinė kliūtis (neskaitant finansinių klausimų ir ryšio operatorių akcininkų pritarimo 5G plėtrai) – licencijos minėtiems dažniams.
Visų „5G Techritory“ dalyvavusių ryšio operatorių atstovai, turėję progą pasisakyti šiuo klausimu viešai, tvirtino, kad nors dažniai yra labai ribotas valstybinis išteklius ir suprantamas valstybės noras papildyti savo biudžetą už suteiktą galimybę tais dažniais naudotis, tačiau tų pačių pinigų du kartus neišleisi: kuo dažnių licencija bus brangesnė, tuo mažiau pinigų liks tinklo statybai.
Kitaip tariant, valstybė tai akimirkai biudžetą gali ir papildys šimtais milijonų ar gal net milijardais eurų, tačiau pernelyg didelė kaina paveiktų visų verslų, kurių pelningumas priklausytų nuo 5G infrastruktūros, plėtrą bei, atitinkamai, mokesčių surinkimą.
Lietuvos Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) Radijo ryšio departamento direktorius dr. Augutis Čėsna 15min nurodė, kad šių dažnių kaina Lietuvoje vyksiančiuose aukcionuose bus siūloma atsižvelgiant į užsienio šalių praktiką ir mūsų rinkos dydį.
700 MHz radijo dažnių juosta šiuo metu naudojama televizijos programoms siųsti. Anot A.Čėsnos, ją atlaisvinti planuojama ne vėliau kaip iki 2022 m. vidurio. Iki to laiko bus paskelbtas aukcionas.
Trečdalį 3,4–3,8 GHz radijo dažnių juostos naudoja AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“, likusi radijo dažnių juostos dalis nenaudojama. Šiuo metu RRT rengia šios radijo dažnių juostos plėtros planą, kuriame ir bus nustatyta, kokia apimtimi ir kaip radijo dažnių juosta bus perplanuota. Aukcionas planuojamas jau 2019 m., ir tai bus pirmoji radijo dažnių juosta Lietuvoje, kurioje operatoriai galės pradėti teikti 5G paslaugas.
26‒27 GHz radijo dažnių juosta Lietuvoje naudojama mažai. Europos radijo dažnių reguliuotojai dėl šios radijo dažnių juostos ribų ieško bendrų sutarimų, todėl atlaisvinimas ir aukcionai bus vykdomi, tikėtina, po 2019 m. Pasaulinės radijo ryšio konferencijos, informavo A.Čėsna.
Telefonai
Nors jau minėta, kad išmaniųjų telefonų naudotojai bus turbūt mažiausiai naudos iš 5G ryšio patirsiantys visuomenės atstovai, tačiau „Qualcomm“ vadovas Europoje Enrico Salvatori užtikrino, kad jau ateinančių metų pradžioje bus pristatyta daug naujų išmaniųjų telefonų, kurie bus paruošti darbui 5G tinkluose.
Savaime suprantama, jis nutylėjo, jog pirmieji pasaulyje išmanieji telefonai, gebėsiantys palaikyti 5G ryšį, bus visai ne su „Qualcomm“ gaminamais procesoriais ir jie pasirodys ne kitais metais, o jau šį mėnesį.
