„Teigiama, kad spausdinimo mašinėlė prisidėjo prie moterų emancipacijos, nes reikėjo išsilavinusių, rašyti mokančių darbuotojų. Tą patį galima pasakyti apie dulkių siurblį – jis išlaisvino žmones iš rutininių tvarkymo darbų ir suteikė jiems laiko užsiimti kitomis veiklomis”, – sako „Electrolux“ atstovas, siurblių ekspertas Laurynas Skruibis. Jis pateikia šešis įdomius faktus apie šį buities prietaisą, kuris negrįžtamai pakeitė ne tik namų priežiūrą, bet ir mūsų gyvenimą.
Pirmas siurblys – vežamas vežimu
Pirmą pasaulyje dulkių siurblį 1901 m. sukūrė britų inžinierius Hubertas Cecilis Boothas. Benzinu varomas agregatas buvo didelis ir sunkus, todėl jam pervežti reikėdavo arkliu kinkyto vežimo. H.C.Boothas teikdavo dulkių siurbimo paslaugą – siurblio vamzdžiais tęsdavosi nuo įrenginio pro langus ar duris iki valomų patalpų. Po metų šiuo išradimu susidomėjo D. Britanijos karališkoji šeima ir iš H.C.Bootho įsigijo du šiuos gigantiškus siurblius tvarkyti Bekingemo rūmus bei Vindzoro pilį.
Kvėpavimo aparato „tėvas“
Kas galėtų pagalvoti, kad dulkių siurbliai išgelbėjo daugybę gyvybių. 1928 m. Harvardo visuomenės sveikatos mokyklos profesoriai Philipas Drinkei’us bei Louisas Agassizas Shaw sukūrė pirmąjį kvėpavimo aparatą. Tai sandari kamera, kurioje patalpinamas visas ligonio kūnas, išskyrus galvą – kameros viduje sukuriamas slėgio skirtumas, kuris verčia paciento krūtinę kilnotis, dėl ko išlaikomas plaučių veikimas ir žmogus kvėpuoja. Šio aparato prototipui sukurti Harvardo profesoriai panaudojo dviejų dulkių siurblių variklius. Pirmoji pacientė, kurios gyvybę išgelbėjo „geležiniai plaučiai“ buvo poliomelitu serganti paralyžiuota aštuonmetė mergaitė. Žmonių, kurie priversti gyventi „geležiniuose plaučiuose“, esama iki šių dienų.
Saldžiam kūdikių miegui
Ar žinojote, kad dulkių siurblio ūžimas yra viena geriausių „lopšinių“ kūdikiams? Interneto filmukų portale galima rasti dešimtis valandų dulkių siurblių ūžimo įrašų, skirtų nuraminti ar užmigdyti kūdikius. Pasirodo, veikiančio dulkių siurblio garsas labai primena „baltą triukšmą“, kuriame yra vienodas kiekis visų žmogaus ausiai girdimų dažnių garsų. Būdami mamos kūne vaikai nuolatos girdi į baltą triukšmą panašų garsą, o gimę, pirmuosius kelis savo gyvenimo mėnesius kūdikiai jie pratinasi prie neįprastai išsiskiriančių garsų bei tylos. Todėl jauniems tėvams verta visada po ranka turėti dulkių siurblį arba „balto triukšmo“ garso įrašą.
4 Guinnesso rekordai
Tai, kad dulkių siurbliai nėra tokie nuobodūs, įrodo ir faktas, kad Guinnesso rekordų knygoje yra bent keturi su jais susiję įrašai. Štai kanadietis Dougas McManamanas nuėjo 13,5 metro ant barzdos laikydamas dulkių siurblį, taip pat jis yra tapęs ilgiausiai – daugiau nei 18 sekundžių – ant barzdos išlaikiusiu beveik 10 kg svorio pramoninį dulkių siurblį. Smurto prieš namų apyvokos daiktus rekordą pasiekė Masačiusetso valstijos gyventojas Jasonas Ellisas – per vieną minutę jis 235 kartus įspyrė savo dulkių siurbliui. Tuo tarpu didžiausią dulkių siurblių kolekciją – net 322 įrenginius yra sukaupęs Jamesas Brownas iš Derbišyro grafystės Jungtinėje karalystėje.
Dizainą nusižiūrėjo nuo išnykusių nariuotakojų
Pirmasis dulkių siurblys robotas budo sukurtas 1996 m. „Electrolux“ inžinierių.
Dėl savo išvaizdos ir „elgesio“ šis modelis buvo pavadintas „Trilobite“, mat trilobitai – tai prieš šimtus milijonų metų Žemėje gyvenę nariuotakojai, panašiai, kaip robotinis siurblys, naršę vandenynų dugną, ieškodami maisto, kurį radę, įsiurbdavo. Navigacijai kambariuose „Trilobite“ siurblys naudojo ultragarsą, taip pat „mokėjo“ sugrįžti į krovimo stotelę bei nurodyti, kada jo dulkių konteineris prisipildydavo.
Turintiems gyvūnų – rekomendacija „sudrausminti“ siurblį
Augintiniai su dulkių siurbliais robotais turi išskirtinius santykius. Vieni su jais žaidžia, o kiti bijo. Dėl robotinių siurblių savarankiško judėjimo po namus, kai kurie šunys juos suvokia kaip gyvus padarus. Tokiu atveju augintinis siurblį gali suvokti kaip pažeidžiantį šeimos-gaujos taisykles – nes šuo juk klauso šeimininko, o siurblys ne. Todėl, norint išvengti šuns streso ar baimės priepuolių, šeimininkas šuniui matant turi „sudrausminti“ dulkių siurblį robotą – tiesiog pagrasinti pirštu ir pasakyti kelis žodžius drausminančiu tonu. Taip šuo suvoks, kad namuose yra vienas šeimininkas, kurio klauso visi – net ir siurbliai.
