„Daug kas mūsų nesupranta ir galvoja kad mes esame truputėlį pakvaišę dėl to, kad dirbame su kosmosu, nes kaip čia dabar tokia nedidelė šalis, kokios dar kosmoso technologijos. Bet tie žmonės labai labai klysta“, – renginyje komentavo A.Armonaitė.
Jos teigimu, pagrindine klaida tampa tai, jog žmonės nesupranta kosmoso technologijų panaudojimo galimybių.
„Kosmoso technologijos pirmiausia yra skirtos žmonėms ant žemės. Išradimai, kurie virsta inovacijomis, pirmiausia keičia mūsų, kurie yra šios žemės, planetos gyventojai, kasdienybę. Ar tai būtų žemės paviršiaus stebėjimo technologijos, ar tai būtų biotechnologijos, kurios stebi žmogaus organizmą ir jo pokyčius, ar tai būtų bet kas kitas“, – pasakojo ministrė.
Sveikinimo kalboje buvo paminėtas ir vienas iš plėtros koncepcijos tikslų – iki 2027 m. pasiekti 1 proc. BVP. A.Armonaitės teigimu, šis tikslas yra visiškai realus turint tokius resursus, kaip dabar.
„Mes turima klasterį, bet mūsų tikslas yra eiti toliau. Reikia visada turėti svajonę. Kartais svajonės pildosi ir pildosi labai greitai. Matyt vienas iš mūsų svajonės išsipildymų galėtų būti įmonė „Nanoavionics“, kuri nesenai sudarė sėkmingą sandorį“, – komentavo ministrė.
Mūsų tikslas yra eiti toliau
15min primena, kad liepos mėnesio pradžioje Norvegijos technologijų bendrovė „Kongsberg Defence & Aerospace“ („KONGSBERG“) sudarė susitarimą dėl Lietuvos mažųjų palydovų kūrėjo „NanoAvionics“ įsigijimo. Jam įsigaliojus, Skandinavijos įmonei nuo šiol priklausys 77 proc. „NanoAvionics“ akcijų. Šalys bendru nutarimu įmonę įvertino 65 mln. eurų.
„NanoAvionics“ yra viena didžiausių mažuosius palydovus kuriančių įmonių pasaulyje. Šiuo metu įmonė pagamina daugiau nei 20 mažųjų palydovų per metus, o 2025 m. tikimasi šį skaičių išauginti iki 120.
Į kosmosą – lietuvį
A.Armonaitė užsiminė ir apie kitą ambicingą tikslą – lietuvio išsiuntimą į kosmosą: „Turime ir dar vieną svajonę – kad kadanors ir astronautą lietuvį išsiųsime į kosmosą. Gal kažkam tai kelia šypseną“.
Europos Kosmoso Agentūros organizuotame astronautų atrankos konkurse tarp 22 tūkst. kandidatų iš viso pasaulio sulaukta ir 80 lietuvių paraiškų. Tarp jų – 62 vyrų ir 18 moterų.
Anot EKA atstovų, planuojama atrinkti 4–6 reguliarūs astronautus, iki 20-ies rezervinių astronautų bei vieną astronautą su negalia.
