A.Šilanskaitė: „Stereotipai neturėtų užkirsti kelio žmogaus ambicijoms renkantis profesiją“

Lyčių diskriminacijos klausime didelį vaidmenį atlieka susiformavę stereotipai – labai paprasta jų klausytis ir taip kartais net didžiausios svajonės yra nustumiamos į šalį – teigia KTU Medžiagų ir nanotechnologijų antro kurso studentė Agnė Šilanskaitė. Dar vaikystėje, išbandžiusi įvairius būrelius, ji jautė potraukį mokslinei veiklai ir žinojo, kad žmogaus sėkmė priklauso nuo jo pasirinkimų bei valios.

– Agne, kalbant apie vaikystę, kokia veikla tave labiausiai domino?

– Mane domino labai įvairios veiklos. Išbandžiau nemažai būrelių: keramikos, šaškių, dekoravimo, šokių. Vienu metu droždavau iš medžio, kitu metu nerdavau, megzdavau, verdavau karoliukus. Dar buvo toks etapas, kai tėvai mane vadindavo „Maugliu“, nes mėgau visur laipioti, į namus grįždavau purvina ir su žaizdomis. Vyresnėse klasėse pradėjau žaisti rankinį, tuo užsiėmiau penkerius metus.

Tiesa, matyt jau nuo mažens jutau potraukį mokslinei veiklai: su tėčiu vasaromis keldavomės naktį ir su žvaigždėlapiais stebėdavom žvaigždes. Viena iš didžiausių vaikystės svajonių buvo teleskopas arba mikroskopas, dovanų dažnai prašydavau edukacinių knygų: vaikiško anglų kalbos žodynėlio, enciklopedijos, knygos apie visatą.

Stereotipai vaikams dažnai sufleruoja, ką jie turėtų mėgti, anksčiau, negu jie patys spėja suvokti.

– Kaip ir kada nusprendei, kad nori siekti karjeros STEM (gamtos mokslai, technologijos, inžinerija, matematika) studijų kryptyse?

– Mokykloje karjeros krypties pasirinkimas man buvo labai sunkus sprendimas, visus prašymus dėl pasirinkimų pateikdavau paskutinę dieną. Dauguma mokomųjų dalykų sekėsi gerai, kiekviename jų atrasdavau dominančių temų, todėl net vienuoliktoje klasėje nežinojau, kokią kryptį rinktis – humanitarinius, socialinius ar tiksliuosius mokslus. Galbūt dėl tokių abejonių tiksliai prisimenu dieną, kai susiaurinau savo pasirinkimų sąrašą.

Vienuoliktoje klasėje atėjus į istorijos pamoką išsiėmiau iš kuprinės knygą ir sąsiuvinį. Matyt iš įpratimo čiupau ir skaičiuotuvą, kuris, iškart su nusivylimu suvokiau, tuo metu nebuvo reikalingas. Tada ir supratau, kad man labiau patinka pamokos, kuriose reikia skaičiuoti.

– Kodėl pasirinkai studijas „Medžiagos ir nanotechnologijos“? Gal tave domino koks nors konkretus mokomasis dalykas?

– Labiausiai mane žavėjo fizika, tačiau domėjausi ir kitais mokslais. Nagrinėdama šios specialybės programą pamačiau, kad daugiausiai mokysiuosi fizikos, tačiau nemažai dėmesio bus skiriama chemijai ir matematikai, taip pat išmoksiu programuoti.

KTU nuotr./Agnė Šilanskaitė

Žinoma, viliojo ir perspektyvos, sakoma, tai „ateities“ specialybė. Tačiau didžiausią svertą turėjo platus šios specialybės pritaikymas: galėčiau dirbti lazerių, kosmetikos, energijos, elektronikos, medicinos, maisto pramonės srityse.

– Kiek studentų programoje, kiek iš jų moteriškos, o kiek vyriškos lyties atstovų? Ar pastebėjai skirtumus tarp galimybių studijose?

– Mano grupėje yra dvylika studentų. Netikėtai, praėjusiais metais merginų į šią programą įstojo daugiau, todėl dabar grupėje yra septynios merginos ir penki vaikinai. Studijų metu nejaučiu jokių skirtumų. Pirmame semestre turėjau modulį „Įvadas į specialybę“, kurio metu lankėmės įvairiose įmonėse. Buvo darbdavių, kurie minėjo, kad merginos yra labai laukiamos, nes jų trūksta komandose.

– Ar, sprendžiant lyčių diskriminacijos klausimą, viešinimas bei sklaida padeda formuoti visuomenės požiūrį?

– Manau, kad didelę naudą turi įvairūs projektai, susiję su moterimis technologijų srityje. Svarbu pažindinti visuomenę su tokiomis moterimis ir viešinti jų pasiekimus. Tokia edukacija turi dvigubą naudą: tai padeda pašalinti diskriminaciją, o kitos merginos gali pasisemti įkvėpimo ir nugalėti baimes.

– Ar kada teko susidurti su žmonėmis, kurie diskriminuoja moteris dėl pasirinkimo siekti karjeros STEM studijų kryptyse?

– Ne, dažniau sulaukiu susižavėjimo bei palaikymo. Neatmetu galimybės, kad kažkada sulauksiu ir diskriminacijos, bet tai manęs negąsdina. Žinoma, turėtų būti skaudu, tačiau tikiu, kad diskriminacija padėtų labai lengvai atsirinkti, su kokiais žmonėmis nenorėčiau bendrauti, kokiems darbdaviams nenorėčiau dirbti.

Manau, kad didelę naudą turi įvairūs projektai, susiję su moterimis technologijų srityje. Svarbu pažindinti visuomenę su tokiomis moterimis ir viešinti jų pasiekimus.

– Ką manai apie darbo užmokestį tarp moteriškos ir vyriškos lyties atstovų? Gal teko susidurti su nelygybe?

– Tai, kad pajamų nelygybė vis dar egzistuoja, yra nepaneigiamas faktas. Tiesa, šie mąstai stipriai mažėja ir norėčiau tikėti, kad nelygybė pilnai išnyks besikeičiant visuomenei ir priimant reikiamus įstatymus.

– Kalbant apie lyčių skirtumus, kiek žmogaus sėkmė priklauso nuo paties žmogaus noro įveikti tam tikrus iššūkius?

– Tvirtai tikiu, kad žmogaus sėkmė labiausiai priklauso nuo jo pasirinkimų ir valios. Lyčių skirtumuose didelį vaidmenį atlieka stereotipai. Labai paprasta yra jų klausytis ir savo troškimus numesti į šalį. Galbūt taip daug vyrų netampa baleto šokėjais ir nagų meistrais, o moterys – mechanikėmis. Todėl kiekvienas žmogus yra atsakingas už susipažinimą su savimi. Juk mes taip nemokam būti vieni, vietoj dienoraščio ar mąstymo renkamės serialus, vaikščiodami dedamės ausines. Nutildom savo mintis, kai jas reikėtų išgirsti. O sužinojus savo aistrą, jau reikia sėsti ir dirbti, taip visi iššūkiai įveikiami.

– Kaip manai kada ir kaip prasideda stereotipų formavimasis? Kokie sprendimo būdai užkirstų tam kelią?

– Mūsų kultūroj yra labai gajūs iš praeities atėję stereotipai. Užtenka užeiti į žaislų parduotuvę, kad pamatytumėm, kaip skirtingai yra auklėjami vaikai. Dažnai užeini ir matai dvi ryškiai besiskiriančias alėjas: mėlyną ir rožinę. Mergaitėms – barbės, virtuvių rinkiniai. Berniukams – mašinos, lego konstruktoriai, šautuvai. Yra atlikti tyrimai, kad žaislai su mokslo idėja yra daug dažniau nukreipiami į berniukus. Tokie žaislai kaip lego kaladėlės stipriai lavina erdvinius gebėjimus, o jie dažnai yra kritiškai reikalingi technologijų srityje. Ką jau bekalbėti apie stereotipines frazes, kurias dažnai girdi vaikai.

KTU nuotr./Agnė Šilanskaitė

Dėl šių priežasčių tikiu, kad didžiausią galią turi tėvai: jie gali dovanoti įvairius žaislus (pavyzdžiui, berniukui – lėlę, o mergaitei – mašinytę), pagirti ne už į princesės panašią išvaizdą, o už smalsumą. Yra ir modernių pasakų, kurios pasakoja apie stiprias moteris, o ne apie tas, kurias išgelbėjo princas. Stereotipai vaikams dažnai sufleruoja, ką jie turėtų mėgti, anksčiau, negu jie patys spėja suvokti. Todėl atviresnis auklėjimas leistų pasirinkti savo kelią, o ne tą, kurį diktuoja iškreiptos normos. Manau, kad taip žymiai padidėtų moterų dalis STEM studijų kryptyse.

– Su kokiais iššūkiais susiduri dabar?

– Didžiausias mano iššūkis dabar – karjeros planavimas. Vis dar nežinau, ką atsakyti, kai manęs paklausia, kur matau save po 10 metų. Esu tikra tik tuo, kad ir toliau mylėsiu mokslą.

– Kas tave motyvuoja?

– Mane motyvuoja tiek materialiniai dalykai, tiek dvasiniai. Žinoma, negaliu nepaminėti to, kad noriu užsitikrinti finansinę laisvę. Tačiau labiausiai mane motyvuoja smalsumas, žinių troškimas. Juk aplinkui tiek stulbinančių dalykų, kuriuos verta žinoti. Jie neturi ribų. Kaip įmanoma ramiai gyventi, nesistengiat tų tariamų ribų kažkiek pasivyti? Tikriausiai esate sutikę žmonių, su kuriais beprotiškai įdomu kalbėtis, jie spinduliuoja aistra gyvenimui. Aš irgi siekiu tokia tapti, bet iki to – dar ilgas kelias.

Kiekvienas mokslas yra labai įdomus, tereikia pakeisti požiūrį ir pasiimti iš jo viską, ką jis teikia.

– Patarimas moteriškos lytiems atstovėms renkantis karjerą STEM studijų kryptyse.

– Niekada netikiu, kai žmonės sako, kad jiems neįdomu/nepatinka fizika, matematika, istorija ar kiti mokslai. „Ar jums neįdomu, kodėl matome vaivorykštę, ar kodėl ugnis skleidžia šilumą?“ – tuomet klausiu. Atsakymai visada būna vienareikšmiai. Besimokydami fiziką suprantame, kaip veikia pasaulis, o istorija mums padeda pažinti visuomenę, suvokti priežasties ir pasekmės ryšį, praeities šablonus atpažinti dabartyje. Analizuodami literatūros kūrinius daug mokomės apie žmogų – tampame atidūs detalėms, geriau išmanome psichologiją.

Kiekvienas mokslas yra labai įdomus, tereikia pakeisti požiūrį ir pasiimti iš jo viską, ką jis teikia. Todėl patariu sakyti ne „nepatinka“, o „sunku, bet įdomu“. Žiūrint smalsiomis akimis mokytis yra daug paprasčiau, sudėtingi dalykai tampa įveikiami, net tikslieji mokslai. Todėl viskas, ko linkiu, yra nuoširdžiai pamilti mokslą. Patikėkit, pasaulis tampa daug gražesnis.

„Moterys ir technologijos“ yra Kauno technologijos universiteto turinio projektas apie moteris, dirbančias technologijų, inžinerijos, inovacijų srityje. Šio projekto tikslas – griauti visuomenėje įsigalėjusius lyčių stereotipus, susijusius su profesijų pasirinkimu ir pasiekimais mokslo srityje.