Į naująjį „marsaeigį“ dedamos didelės viltys ir tikimasi, kad jis padės aptikti naujų išnykusios ar vis dar Marse egzistuojančios gyvybės pėdsakų.
Tačiau daugelis mokslininkų neseniai vykusioje konferencijoje tvirtino manantys, jog jei Marse ir yra gyvybė – ji, greičiausiai, giliai po žeme.
„Space Extant Life“ konferencijoje dalyvavęs NASA Jet Propulsion laboratorijos mokslininkas Vlada Stamenkovičius taip pat palaikė tokią mintį.
„Marso paviršius yra labai oksiduojanti, daug radiacijos turinti aplinka, kurioje skystas vanduo negeba ilgą laiką išbūti stabilus“, - teigia Stamenkovičius ir priduria, kad „tai blogiausia vieta Marse ieškoti gyvybės pėdsakų“.
Kai kurie mokslininkai siūlo sukurti specialius robotus, kurie galėtų tyrinėti Marso urvų sistemas, tačiau pripažįstama, kad techniškai tai būtų labai sudėtingas projektas.
Pasak Stamenkovičiaus, realiau yra į Marsą nuskraidinti reikiamą įrangą, kuri nuo šios planetos paviršiaus galėtų „pajusti požeminius vandens telkinius bei chemines medžiagas, susijusias su gyvybe“.
Arba, norint pažvelgti į Marso paslaptis, gali tekti palaukti, kol NASA į šią planetą nusiųs pirmuosius žmones. Tai planuojama padaryti ne anksčiau, kaip 2030-aisiais.
