Kas yra afazija?
Afazija – kalbos sutrikimas, turintis įtakos žmogaus gebėjimui bendrauti. Dėl šios ligos galimas dalinis arba visiškas kalbos praradimas.
Dažniausios priežastys – insultas ir galvos trauma. Ekspertai pabrėžia, kad nors tai gali turėti įtakos gebėjimui kalbėti ir rašyti, paprastai ši liga neturi įtakos intelektui.
Nacionalinės afazijos asociacijos duomenimis, šia liga serga apie 2 mln. amerikiečių. Taigi, ji dažnesnė nei Parkinsono liga, cerebrinis paralyžius ar raumenų distrofija.
Nors afaziją paprastai sukelia konkretus įvykis, pavyzdžiui, insultas, „yra ir kitų priežasčių, tarkime, dėl neurodegeneracinės ligos“, – internetiniui leidiniui „Science Alert“ pasakojo Johnso Hopkinso universiteto mokslininkė Brenda Rapp.
Tokiais atvejais liga progresuoja, o ją gydant daugiausia dėmesio skiriama tam, kad būtų užkirstas kelias tolesniam funkcijų praradimui.
Tiesa, B.Williso šeima savo pareiškime nenurodė jo diagnozės priežasties.
Skirtingos ligos formos
Smegenų sistema, valdanti kalbą – „labai sudėtinga mašina“, apimanti tinkamų žodžių parinkimą, burnos judesį jiems ištarti ir jų reikšmės iššifravimą, sakė B.Rapp.
Kiekvienas kartais susiduria su sunkumais, ieškodamas tinkamo žodžio, „tačiau reikia žinoti, kad, sergant afazija, tai nutinka dažnai“, – teigė mokslininkė, komentuodama ligos pobūdį.
Gydytojai afaziją kartais skirsto į plačias klinikines kategorijas, siejamas su smegenų traumos vieta.
Ekspresyviosios afazijos atveju žmonės paprastai gana gerai supranta, ką kalba kiti, bet jiems patiems sunku ištarti žodžius. Šio tipo afazija sergantis asmuo, kad būtų suprastas, gali vartoti paprastus sakinius, pavyzdžiui, „noriu valgyti“.
Recepcinės afazijos atveju žodžius ištarti lengva, tačiau jie gali būti ne tie, kuriuos norima pasakyti. Taip pat žmogui sunku suprasti, ką girdi. Kai kurie mokslininkai tokią būseną lygina su atsibudimu kitoje šalyje, nemokant svetimos kalbos.
Logopedinė terapija
Gera žinia ta, kad visi ilgainiui turi galimybę pasveikti.
Kaip rašo „Science Alert“, smegenys – labai plastiškos. Logopedinė terapija gali padėti suaktyvinti kitas smegenų dalis, kad būtų apeinamos pažeistų sričių sukeliamos kliūtys.
Tokia terapija moko žmones kalbėti atitinkama tema, net jei jie užstringa ir negali prisiminti konkretaus žodžio.
Kai kuriems žmonėms gerai sekasi naudoti pagalbinius prietaisus, nes jų gebėjimas rašyti nėra taip stipriai paveiktas, kaip kalba.
Galiausiai, visi ekspertai pabrėžė kantrybės svarbą – afazija gali būti varginanti ir izoliuojanti liga, nes mūsų santykiai su kitais žmonėmis labai priklauso nuo to ar galime su jais kalbėti ir bendrauti, ar ne. Dėl šios priežasties žmogus, arba jo globėjai, gali užsisklęsti savyje.
