Iš to pelnosi ne tik verslas – šie spartūs pokyčiai mums suteikia visas galimybes išspręsti ir didžiąsias pasaulio problemas sveikatos, švietimo ir aplinkosaugos srityse. Šiandien priėjome ribą, kai į šį procesą turime įtraukti ir viešosios politikos formuotojus, antraip teisinė bazė bei valstybės vaidmuo taps progreso stabdžiu, o ne pagalbininku.
Įdomiausia tai, kad visų šiandienų pokyčių širdyje – debesų kompiuterija. Tiesa, nepaisant visų jos teikiamų galimybių, turime suprasti, kokius pokyčius ji gali atnešti ir mūsų visuomenei. Ketvirtoji pramonės revoliucija neišvengiamai pakeis ir mūsų darbo rinkos veidą. O tie patys debesijos įrankiai, kurie mums šiandien leidžia itin lengvai pradėti verslą ar ieškoti būdų gydyti sudėtingoms ligoms, taip pat gali būti panaudoti nusikalstamoms veikoms ar net teroristų atakoms.
Saugumo situacija verslo pasaulyje pasikeitė – vien per dieną visame pasaulyje fiksuojama per 250 mln. bandymų įsilaužti į IT infrastruktūrą. Dar labiau gąsdinantis skaičius – įsilaužimui pavykus bendrovės vidutiniškai tai pastebi tik po 200 dienų. Tai reiškia, kad daugiau nei pusę metų kažkas tyliai ir be didelių problemų stebi ir renka jautrią verslo informaciją. Šiandien bendrovės savo jėgomis nuo tokių grėsmių praktiškai apsisaugoti negali, todėl vis daugiau informacijos ir savo IT infrastruktūros iškelia į debesis, kur didieji jų paslaugų tiekėjai gali į šią sritį investuoti kur kas daugiau ir užtikrinti aukštesnį saugumo lygį.
Tačiau šis masinis duomenų migravimas į debesis kelia naujas problemas, kurioms spręsti reikia pagalbos ir iš valstybių vadovų bei viešosios politikos formuotojų. Pavyzdžiui, kada ir kas gali prieiti mano ar mano klientų duomenų? Turime dirbti kartu, kad sukurtume debesų kompiuteriją, kuri yra patikima, atsakinga ir prieinama visiems. Besikeičianti Vyriausybė ir Seimas – puiki proga pradėti iš pagrindų apie tai diskutuoti.
Ketvirtajai pramonės revoliucijai prireiks įstatymų rinkinio, kuris įtvirtins pamatines vertybes, kaip saugumas, duomenų privatumas, bei tuo pačiu skatins technologijų plėtrą, inovacijas ir užtikrins, jog jų sukuriamais privalumais galėtų naudotis visa visuomenė. Visai neseniai pristatėme mūsų viešosios politikos viziją „Debesija pasauliniam gėriui“, kurioje pateikėme 78 rekomendacijas 15 skirtingų kategorijų, kaip, mūsų manymu, turėtų būti formuojama viešoji politika, siekiant patikimos, atsakingos ir visiems prieinamos debesijos.
Peržiūrėti įstatymai turėtų užtikrinti, kad vartotojai galės suprasti ir valdyti, kur keliauja ir kam naudojami jų asmeniniai duomenys.
Pavyzdžiui, mūsų duomenų privatumas. Skaitmenizacija lėmė, kad kasdien vis daugiau mūsų asmeninių duomenų atsiduria verslo ar valstybės rankose. Natūralu, kad kyla klausimas, ar jie ten saugūs. Pastarieji Seimo rinkimai šį klausimą privertė kelti dar garsiau. Kad to išvengtume turime asmeninių duomenų privatumą reguliuojančią teisinę bazę atnaujinti ir pritaikyti technologijų amžiui. Peržiūrėti įstatymai turėtų užtikrinti, kad vartotojai galės suprasti ir valdyti, kur keliauja ir kam naudojami jų asmeniniai duomenys. Jiems reikia suteikti įrankius, kurie leistų valdyti asmeninių duomenų naudojimą, o organizacijos turėtų būti įpareigotos naudoti veikiančias duomenų privatumo ir saugojimo praktikas bei aiškiai nurodyti, kaip vartotojo duomenys bus renkami, saugojami, naudojami ir kam persiunčiami.
Dar vienas jautrus pavyzdys – valstybė ir teisiniai procesai bei saugumas. Kada teisėsaugos institucijos gali skaityti mūsų el. laiškus ar pasiekti kitus duomenis, teigdamos, jog tai daroma atliekant ikiteisminį tyrimą ar visuomenės saugumui užtikrinti? Tai turėtų būti daroma griežtai pagal įstatymus, o technologijų bendrovės, saugančios minėtus duomenis, turėtų turėti teisę kelti klausimą, ar tikrai nepažeidžiamos vartotojų teisės į privatumą. Visai tai reikia daryti maksimaliai skaidriai – bendrovėms neturėtų būti uždrausta viešai atskleisti kiek ir kokių jos gavo prašymų suteikti prieigą prie skaitmeninių vartotojų duomenų, o patys vartotojai turėtų būti informuojami kam ir kokiam tikslui valstybės institucijos gavo prieigą prie jų duomenų (nebent tai pakenktų tyrimui).
Taip pat turime apsvarstyti ir tokius, šiuo metu atrodančius tolimus klausimus, kaip dirbtinis intelektas (DI). Kad jis tinkamai veiktų, mokytųsi ir pateiktų visiems naudingas įžvalgas, jam reikalinga prieiga prie milžiniškų duomenų bazių. Valdžios atstovai turėtų užtikrinti, jog įstatymai tam netrukdytų, o kalbant apie asmeninę vartotojų informaciją, turėtų atsargiai pasverti ribą tarp DI teikiamų įžvalgų naudos ir vartotojų duomenų privatumo. Be to, prie DI plėtros valstybė galėtų prisidėti ragindama vietos bendroves teikti įvairius duomenis viešoms duomenų bazėms, kurios būtų naudojamos analizei, DI mokymui, valstybei naudingų įžvalgų generavimui bei tuo pačiu neatskleistų konfidencialių verslo duomenų.
Tai tik keli įžvalgų pavyzdžiai apie kuriuos turėtume pradėti aktyviau diskutuoti ir jų pagalba formuoti viešąją politiką. Dar liko nepaminėti nemažiau svarbūs kibernetinio saugumo, duomenų judėjimo tarp skirtingų šalių, kompiuterinio raštingumo ar technologijų pritaikomumo žmonių su negalia viešosios politikos klausimai. Mes savo įžvalgų šiomis temomis nesiūlome, kaip auksinio recepto – šiandien niekas nežino, kokia bus ateitis ir koks joje bus verslo ar valstybės vaidmuo. Tačiau ši mūsų vizija yra puikus atspirties taškas pradėti dialogui tarp verslo, valstybės ir vartotojų bei rasti bendrus sprendimus, kad ketvirtoji pramonės revoliucija su debesija priešaky įgautų kuo didesnį pagreitį, padėtų išnaudoti visas jos teikiamas naudas ir nepaliktų vartotojų praeity.
