Pasak paveikslėlio kūrėjo, Teksaso universiteto inžinerijos, švietimo ir lyderystės profesoriaus Davido Novicko, sumažinus paveikslėlį ši iliuzija padidėja, o priartinus – sumažėja.
Autoriaus teigimu ši iliuzija veikia todėl, kad „mūsų aštrumas formoms yra geresnis nei spalvoms, o tai reiškia, kad formas suvokiame detaliau, o spalvas – mažiau“.
Taigi, nors visų sferų kontūrai atrodo vienodi, nes jie tokie ir yra, „spalva tarsi prasiskverbia arba asimiliuojasi į gretimas erdves“, – sakė Novickas. Tiksliau, sferų spalva „priartėja“ prie pirmame plane esančių per jas einančių juostų spalvos. Šiame konkrečiame paveikslėlyje, pavadintame „Konfeti rutuliai 5“, per rutulius eina daugybė žalių, raudonų ir mėlynų juostų, kurios iškreipia mūsų suvokimą apie tikrąjį jų atspalvį.
Mokslininkai turi konkuruojančių teorijų apie tai, kas vyksta smegenyse ir lemia tokį suvokimo pokytį. Vieni mano, kad iliuzija atsiranda ankstyvuoju regos apdorojimo etapu, kai šviesa pirmą kartą patenka į tinklainę, o kiti mano, kad poveikis pasireiškia vėliau, kai smegenys apdoroja duomenis. 2010 m. ataskaitoje pažymima, kad tai gali būti abiejų veiksnių derinys.
