Kaip BNS sakė ASU lektorius Kastytis Šimkevičius, tyrimai bus platesnio „Natūra 2000“ buveinių optimizavimo projekto dalis, kuriuo mokslininkai, saugomų teritorijų, nacionalinių parkų, urėdijų atstovai sieks ištirti paukščių paplitimą įvairiose šalies vietose.
„Stebėjimo tinklas bus dėliojamas daugiausia saugomose teritorijose, bet taškai greičiausiai bus išmėtyti visoje Lietuvoje. Daugiausia tyrinėsime kelių paukščių rūšis, kurios įrašytos į Europos mastu svarbių paukščių rūšių sąrašą, jų paplitimą, sąlygas. Tai bus kelios genių rūšys, mažoji musinukė, projekte yra įrašytas ir tetervinas, juodasis gandras, bet juos apsiima tyrinėti kiti“, – BNS sakė mokslininkas.
Universitetas numato, kad įrangos kaina neturėtų viršyti 40 tūkst. eurų.
Anot K.Šimkevičiaus, šiuo metu universitetas turi senesnio modelio aparatūrą, naudotą ir paukščių, ir žinduolių balsams fiksuoti – naujoji įranga turės specialius mikrofonus, pritaikytus įrašyti būtent paukščių balsams.
Jis teigė, kad įrašai bus skirti moksliniams tyrimams, siekiant išsiaiškinti tikslų paukščių rūšių paplitimą.
„99 procentai įraše bus įvairūs kiti garsai. Aparatai įrašinės kokias 8 valandas aktyviausio paukščių čiulbėjimo nepertraukiamai, vėliau programos filtruoja, ieško, analizuoja, kiek paukštelis sučiulbėjo kartų, kada aktyvumas didžiausias“, – pasakojo mokslininkas.
