2012 m. atidarytas „Biotechpharmos“ mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centras buvo moderniausias Rytų Europoje, ten dirba aukščiausio lygio mokslininkai. Bendra užsienio ir Lietuvos kapitalo įmonė pagal užsakymus atlieka tyrimus ir gamina unikalius produktus. Kol kas dar nė viena Lietuvos bendrovė į „Biotechpharmą“ nesikreipė – visi užsakymai keliauja į Europos šalis ar kitus žemynus.
„Biotechpharmos“ direktorius ir valdybos pirmininkas A.Bumelis moderavo diskusiją didžiausiame Baltijos šalyse vykstančiame forume „Life Sciences Baltics 2014“ apie tai, kaip komercializuoti mokslo idėjas ir po jos atsakė į kelis klausimus apie šių dienų medicinos iššūkius ir apie tai, kaip naujosios technologijos pakeis mediciną artimiausioje ateityje.
„Gal kai kam tai atrodo nerealu, bet proveržis medicinoje ateis – visai kaip atėjo proveržis su telefonais, – rodydamas į savo du penktos kartos „iPhone“ sako profesorius. – Pamenu, turėjau pirmą telefoną, kuris buvo mano portfelio dydžio. O dabar yra jau net ne telefonai, o kompiuteriai, kurie telpa į delną. Toks pat proveržis bus ir su ląstelinėmis terapijomis.“
– Kokie naujausi „Biotechpharmos“ sukurti produktai?
Mūsų organizmų sistema yra unikali ir sugeba rasti kelius, kaip apsiginti ir apsisaugoti. Chemines formules turime naudoti tik tada, kai nėra kitų alternatyvų. O pas mus buvo tokia mada – jei tik kas, duodame antibiotiką.
– Negaliu visko atskleisti, nes yra konfidencialumo susitarimai. Dabar kuriame ir jau esame sukūrę dviejų priešvėžinių vaistų technologijas, jas jau atidavėme užsakovui.
Taip pat kuriame biologinio testavimo produktą, kuris pakeis biologinį testavimą su gyvuliukais. Mūsų išradimas leis biologiniais metodais gauti tą patį biologinės medžiagos aktyvumo nustatymą nenaudojant ir nežudant gyvūnėlių.
Gaminome produktus klinikiniams tyrimams ir tolimesnėms fazėms. Dabar turime du didelius kontraktus su amerikiečių bendrovėmis ir kuriame du naujus onkologinius vaistus bei nuo diabeto. Naujų vaistų kuriame labai daug.
– Kaip manote, kada vėžio gydyme bus pasiektas reikšmingas proveržis?
– Nėra universalaus vaisto nuo vėžio, o tai natūralu, nes šiandien dar nėra aiški vėžio prigimtis. Dabar didžiulės korporacijos užsiima fundamentiniais tyrimais. Galbūt ir nebus rastas vienas faktorius, kodėl vėžys atsiranda. Juk tai didžiulis kompleksas dalykų, kurie susideda į kupetą.
Šiai dienai niekas nežino, kodėl ląstelė iš turinčios tam tikrą gyvybės ciklų skaičių tampa nemirtinga. Kol to nėra, galima surasti vaistą prieš vienos rūšies vėžį, kuris egzistuoja vienose ląstelėse, paskui prieš kitą, esančią kitose, ir turėti mažų laimėjimų, kurių bus vis daugiau ir daugiau. Tačiau kad iki galo viską suprastume, dar vieną kitą dešimtmetį užtruksime.
– Mokslininkai vis dažniau susiduria su problema, kad antibiotikai tampa nebeveiklūs prieš bakterijas, kurios antibiotikais buvo sėkmingai gydomos dešimtmečiais. Kodėl taip nutinka?
– Nereikėjo prigaminti tiek daug antibiotikų ir jų be perstojo naudoti, tada to nebūtų. Kai mano vaikai buvo maži, turėjau draugą vaikų gydytoją ir jis manęs klausdavo: ką darysime – ar gydysime, ar leisime gyventi?
Gydyti reiškia kišti vaistus, o mūsų medicinoje įprasta kišti vaistus, jei tik kažkas nutinka. Mūsų organizmų sistema yra unikali ir sugeba rasti kelius, kaip apsiginti ir apsisaugoti. Chemines formules turime naudoti tik tada, kai nėra kitų alternatyvų. O pas mus buvo tokia mada – jei tik kas, duodame antibiotiką.
Kai tiek pridaliname jų visiems, be abejo, viskas dauginasi, ląstelių kamienai darosi atsparūs antibiotikams. Ir gaunasi užburtas ratas – kuriami nauji vaistai, bakterijos jiems tampa atsparios ir t.t. Žinoma, čia ne tik Lietuvos, o viso pasaulio problema, bet Lietuvoje tai ypač aktualu.
– Moderavote diskusiją apie tai, kaip mokslo idėjas pritaikyti versle. Kai kurie mokslininkai sako, kad idėjas komercializuoti jiems sunku, nes mokslas ir verslas neturi daug sąsajų. Koks greičiausias būdas komercializuoti mokslo idėjas?
– Lietuvoje ypač jaunimas mėgsta kalbėti, kad užsienyje yra daug rizikos kapitalo įmonių, o pas mus jų nėra, todėl negalime gauti investicijų ir kurti verslų. Konferencijoje buvo puikus pranešimas, kuriame pasakyta, kad rizikos kapitalistas į įmonę ateina tik tam tikroje jos išsivystymo stadijoje. Verslo pradžioje net nėra ko manyti, kad jomis susidomės.
Pradžioje reikia turėti aiškią strategiją, kaip save pristatyti. Yra visa sistema, kaip nepadaryti kokybės klaidų, kurios vėliau labai stipriai atsiliepia verslui. Įmonę reikia vystyti pagal tam tikras taisykles, kurių mūsų universitetuose greičiausiai niekas nemoko.
Bet jei žmonės nori išmokti, greičiausias būdas yra dalyvauti tokiose konferencijose, klausyti pranešėjų, po pranešimo paimti juos už skverno ir prašyti prezentacijų, nes jose yra auksinių minčių, kurios garantuoja sėkmę.
– O jums ar buvo sunku komercializuoti savo idėjas?
– Ne. Aš turėjau labai aiškią strategiją ir viską dariau teisingai, pagal iš anksto sudarytą planą.
– Kaip manote, kokie bus reikšmingiausi pokyčiai medicinos srityje per ateinančius kelis dešimtmečius?
XIX a. buvo mažų molekulių amžius. Tada buvo išrastas aspirinas. XX a. buvo didelių molekulių amžius – tai rekombinantinės molekulės, pavyzdžiui, žmogaus augimo hormonai, insulinas ir monokloniniai antikūniai vėžio gydymui.
XXI a. yra ląstelinių terapijų amžius. Viskas eina ta linkme, kad gydymo metodai pereis į ląstelių lygį – arba naudosime ląsteles gydymui, arba ląsteles gydysime kitomis.
XXI a. yra ląstelinių terapijų amžius. Viskas eina ta linkme, kad gydymo metodai pereis į ląstelių lygį – arba naudosime ląsteles gydymui, arba ląsteles gydysime kitomis.
Šneku ne vien apie kamienines ląsteles. Kamieninės ląstelės darys didelę revoliuciją ir organų kūrime, kai išmoksime jas diferencijuoti į įvairias kitas ląsteles – širdies, inkstų ar kepenų.
Gal kai kam tai atrodo nerealu, bet proveržis medicinoje ateis – visai kaip atėjo proveržis su telefonais.
Pamenu, turėjau pirmą telefoną, kuris buvo mano portfelio dydžio. O dabar yra jau net ne telefonai, o kompiuteriai, kurie telpa į delną.
Toks pat proveržis bus ir su ląstelinėmis terapijomis. Tikiu, kad ląstelinės terapijos yra šio amžiaus ateitis ir darys revoliucinius perversmus gydyme ir žmonių gyvenimo kokybėje.
