Nors bendra Kinijos išmaniųjų telefonų rinka nestipriai traukiasi, paklausa „Huawei“ įrenginiams auga tarsi ant mielių – paskutinį 2018 metų ketvirtį ji pašoko net 20 procentų, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau. Ekspertų teigimu, dėl to iš dalies reikėtų kaltinti JAV vyriausybės pasaulinę kampaniją, nukreiptą prieš Kinijos įmonę.
„Pastarųjų mėnesių įtampos tarp JAV ir Kinijos pažadino Kinijos vartotojų patriotiškumo jausmu“, - sakė „IHS Markit“ rinkos analitikas Jusy Hongas.
Jis nurodė, kad kai kurios Kinijos įmonės praėjusiais metais ragino savo darbuotojus pirkti būtent „Huawei“ telefonus. Tokiu būdu buvo rodoma parama vietinei bendrovei po to, kai gruodžio pabaigoje Kanadoje amerikiečių reikalavimu buvo suimta „Huawei“ finansų vadovė
Lyg ant mielių augantys „Huawei“ pardavimų skaičiai rodo, kad itin svarbios šios įmonės verslo dalys ir toliau klesti nepaisant to, kad amerikiečiai nori ne tik uždrausti „Huawei“ įrangos naudojimą savo 5G tinklų statyboje, bet ir skatina tą daryti kitas valstybes – tam naudojant netgi savotiškus šantažo elementus. Įmonės vadovai tikisi, kad iki šių metų pabaigos „Huawei“ pagal telefonų pardavimus gali aplenkti net ir „Samsung“.
Per tris paskutiniuosius 2018 m. mėnesius „Huawei“ Kinijoje pardavė 30 mln. telefonų – beveik triskart daugiau nei „Apple“. Ir jeigu „Huawei“ paklausa augo 20 procentų, tai susidomėjimas „iPhone“ telefonais smuko beveik 20 procentų.
„Vietinis kultas“
Išskirtinė „Huawei“ sėkmė Kinijoje – didžiausioje pasaulio išmaniųjų telefonų rinkoje – yra ne tiek technologinio pažangumo, kiek geopolitinių kovų rezultatas. Anot analitikų, Kinijos vartotojai tiesiog dievina savo populiariausios telefonus gaminančios įmonės aukštos kokybės įrenginius dėl jų puikių fotografavimo galimybių, pažangių technologijų ir mažesnės nei „iPhone“ kainos. Be to, „Huawei“ vartotojams siūlo ir pigesnių telefonų gamą, todėl turi galimybę sudominti ir kur kas didesnį žmonių kiekį.
Naudinga „Huawei“ buvo ir tai, kad nesėkmės pakirto vieną iš jų konkurentų – kitą Kinijos bendrovę ZTE. Kelis praėjusių metų mėnesius ši bendrovė buvo iš esmės sustabdžiusi savo veiklą dėl to, kad pažeidinėjo JAV numatytas sankcijas Iranui – net ir po to, kai buvo pričiupti sankcijas pažeidinėjant bei prisižadėjo to nebedaryti. Amerikiečiai uždraudė savo šalies įmonėms pardavinėti bet kokią įrangą ZTE, kas reiškia, kad į šiuos telefonus negalėjo būti diegiami nei „Qualcomm“ procesoriai, nei „Android“ operacinė sistema. Tiesa, vėliau buvo priimtas antras, ZTE labai brangiai kainavęs susitarimas su JAV.
Anot J.Hongo, pernykščiai ZTE įrenginių pardavimai smuko beveik per pusę – o didesniąją atsivėrusio rinkos vakuumo dalį užėmė būtent „Huawei“.
Ant „Huawei“ kulnų lipa trys broliški kiniškų išmaniųjų telefonų prekės ženklai - „Oppo“, „Vivo“ ir „OnePlus“, priklausantys vienai motininei kompanijai, tačiau jų pardavimai praėjusių metų pabaigoje augo perpus lėčiau nei „Huawei“. Dar vienas stambus „Huawei“ konkurentas iš Kinijos - „Xiaomi“ - agresyviai plėtėsi Indijoje ir Europoje, tačiau jiems metų pabaiga buvo katastrofiška. Pardavimai smuko 28 procentais.
„Huawei“ ir įmonės įkūrėjas Renas Zhengfei Kinijoje pasiekė kulto lygį, aiškina bendrovės „Canalys“ analitikė Nicole Peng. Didelė dalis kinų R.Zhengfei, kuris už kelis tūkstančius dolerių įsteigtą įmonę pavertė 100 mlrd. dolerių vertės milžine, vertina kaip „labai gerbiamą asmenį“. Ta pagarba, anot N.Peng, peržengia vieno asmens ribas ir persiduoda visai „Huawei“ bendrovei.
Tarptautiniai smūgiai
Tuo tarpu tarptautinė „Huawei“ reputacija pastaruoju metu patiria skaudžius smūgius – daugiausiai iš JAV pusės.
Amerikiečiams vykdant kampaniją, nukreiptą prieš vieną Kinijos įmonę, pradėjo augti skaičius valstybių, kurios jau įvedė arba svarsto apie apribojimus, nukreiptus prieš „Huawei“ ir jų gaminamą 5G telekomunikacijų tinklų bazinę įrangą – tikimasi, kad per kelis ateinančius metus 5G telekomunikacijos taps trilijonų vertės rinka, o „Huawei“ įranga, skirta šiam ryšio standartui palaikyti ir aptarnauti, yra galimai pažangiausia pasaulyje.
Vašingtono atstovai tvirtina, kad Kinijos vyriausybė, pasinaudodama „Huawei“ įranga, gali šnipinėti kitose valstybėse, tačiau jokio faktinio tokių teiginių pagrindimo nepateikė. „Huawei“ visus šiuos kaltinimus griežtai neigia ir tvirtina, jog atmestų bet kokį Pekino reikalavimą leisti naudotis jų įranga šnipinėjimui.
Praėjusiais metais Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje priimtas sprendimas neleisti naudoti „Huawei“ įrangos statant 5G komunikacijų tinklus.
„Huawei“ stengiasi atsilaikyti prieš tai, ką jie vadina „neatsakingais sprendimais“, priimamais kai kurių valstybių, kurie, kinų teigimu, yra pagrįsti „ideologiniais ir geopolitiniais svarstymais“, o ne realiu susirūpinimu dėl technologijų.
JAV Teisingumo departamentas taip pat pateikė „Huawei“ kaltinimus dėl sankcijų Iranui pažeidimo ir dėl technologijų vagystės iš bendrovės „T-Mobile“ bei siekia „Huawei“ finansų vadovės Meng Wanzhou ekstradicijos iš Kanados. Ir „Huawei“, ir M.Wanzhou šiuos kaltinimus neigia.
