Karinės raketos skrenda vos vieną kartą. Taigi, variklių ilgaamžiškumas nėra svarbus faktorius – svarbu, kad tą vieną kartą jie veiktų patikimai ir prognozuojamai. Būtent dėl to sukurti pamainą senam geram JP-10 nėra taip lengva, tačiau laboratorija Los Alamose, Naujojoje Meksikoje, panašu, sukūrė neblogą alternatyvą. Tai – biomasės sukurti degalai.
„Tomahawk“, AGM-86 ALCM ir kai kurios kitos raketos naudoja reaktyvinius degalus. Tai – įvairių cheminių medžiagų mišinys, kuriame yra ir naftos produktų, ir sintetinių degalų. „Tomahawk“ raketos, priešingai nei raketinius variklius turintys ginklai, naudoja vieną „Williams International F415“ turboventiliatorinį variklį. Galima sakyti, kad tai – maži nepilotuojami vienkartiniai kariniai lėktuvai. JAV Karinis jūrų laivynas turi daugiau nei 4 tūkstančius tokių raketų, o šalia jų – ir kitokių ginklų, kuriems praverstų vien tik JAV teritorijoje nepriklausomai sukurti degalai.
JAV turi šiek tiek naftos. Tačiau kur kas daugiau JAV teritorijoje yra kukurūzų. Iš kukurūzų gali būti gaminamas etanolis ir kai kurie kiti produktai. Tiksli naujojo mišinio sudėtis neatskleidžiama, tačiau tikriausiai šie degalai mažai kuo skiriasi nuo JP-10 – tiesiog iš kukurūzų išskirti chemikalai pakeičia naftos produktus.
Laboratorija skelbia, kad kukurūzų pagrindo JP-10 būtų gaminamas net ne iš paties kukurūzų etanolio, o jo gamybos šalutinių produktų. Vėlgi, taip yra dėl to, kad sparnuotųjų raketų degalai neprivalo būti labai švarūs – tie varikliai veikia tik kartą.
Galiausiai, minimi ir praktiški privalumai. Visų pirma, naujas gamybos procesas paverstų JP-10 iš esmės atsinaujinančiu resursu. JAV jau sodinama apie 36,5 milijonai hektarų kukurūzų. Tai padėtų sumažinti ir JP-10 kainą nuo 7,3 dolerių už litrą iki 2,83 dolerių už litrą. Galiausiai, tai turėtų skatinti JAV ekonomiką ir užtikrinti, kad JP-10 degalų nepritrūks net aršiausio karo sąlygomis. Ateityje šie degalai gali būti pritaikyti ir kitiems ginklams.
