Vos 12 dienų iki šios nelaimės, 1979 m. kovo 16 d., kino salėse pasirodė labai populiarus filmas „Kinijos sindromas“ (angl. China Syndrome), kuriame vaidino Jane Fonda, Michaelas Douglasas ir Jackas Lemmonas.
Filme buvo rodoma branduolinė nelaimė Pietų Kalifornijos atominėje elektrinėje, kurią galėjo sukelti reaktoriaus išsilydimas.
Toliau sekė radioaktyvių medžiagų patekimas į gruntinius vandenis ir bandant užgesinti gaisrą, kilo sprogimo grėsmė, dėl ko radiacija būtų pasklidusi po visą regioną ir būtų žuvę nesuskaičiuojamas kiekis žmonių.
Branduolinės energetikos pramonės atstovai apie šį filmą nebuvo pačios geriausios nuomonės ir jį vadino „visiška fantastika“ ir, kad realybėje taip tiesiog negali būti.
Filmo scenarijus, virtęs realybe
„Kinijos sindromo“ filmas tapo tarsi pranašu to, kas po 12 dienų nutiko Pensilvanijos valstijoje, vos už 16 km nuo Harisburgo esančioje saloje pastatytoje Trijų mylių salos branduolinėje jėgainėje.
Šioje jėgainėje veikė du branduoliniai reaktoriai ir nelaimė įvyko antrajame. Po šios nelaimės jis jau daugiau niekada neveikė.
Pirmasis reaktorius taip pat buvo sustabdytas, tačiau po šešerių metų nuo nelaimės, 1985 metais, jį vėl leista eksploatuoti ir jis veikė iki praėjusių metų rudens. Dabar abu reaktoriai yra uždaryti.
Kaip įvyko nelaimė?
Nelaimė „Trijų mylių salos“ branduolinėje jėgainėje įvyko 1979 metų kovo 28 dienos ankstų rytą.
Aušinimo skysčio pumpavimo į „TMI-2“ reaktorių sistemoje įvyko nedidelis elektros grandinės gedimas. Todėl reaktorių aušinantis skystis ėmė kaisti ir reaktorius automatiškai išsijungė.
Susidarius tokioms aplinkybėms, vienas sistemos apsauginių vožtuvų trumpam atsidarė, kad perkaitęs aušinimo skystis galėtų nutekėti. Taip būtų sumažintas karštis ir spaudimas.
Visgi, dėl mechaninio gedimo – šis vožtuvas užstrigo atdaroje padėtyje ir aušinimo skysčio nutekėjimas tęsėsi ir tęsėsi.
Blogiausia, kad apie tokią padėtį darbuotojai net nežinojo, nes centriniame valdymo pulte tiesiog nebuvo indikatoriaus, kuris būtų juos perspėjęs.
Valdymo sistemos rodė, kad vožtuvas uždarytas, tačiau vis vien buvo įsijungusi signalizacija, mirksėjo įspėjamosios šviesos. Buvo kažkas negerai, bet darbuotojai niekaip nesuprato kas.
Elektrinės darbuotojai pradėjo įtarti, kad reaktoriuje yra per daug aušinimo skysčio, nors iš tikrųjų buvo priešingai.
Tad įsijungusi aušinimo sistema buvo atjungta rankiniu būdu. Dėl to reaktorius perkaito. Likęs aušinimo skystis virto garais, branduolinio kuro strypai ėmė irti, radioaktyvios medžiagos skverbtis pro besilydančio reaktoriaus sieneles, o dalis jų pateko į garus.
-
„Černobylis“: ar sprogusią atominę elektrinę vėl gesintume boru ir smėliu?
-
Patys galingiausi sprogimai: lyginant su jais atominės bombos yra tarsi petardos
-
Po avarijos Fukušimos energijos gamybos pajėgumai išaugo beveik keturis kartus ir dar augs
-
JAV lėktuvas F-15E jau pritaikytas mesti „brangesnes už gryną auksą“ atomines bombas
Branduolinės jėgainės darbuotojai ir toliau buvo sumišę bei nesuprato kas čia vyksta. Radioaktyvūs garai pradėjo veržtis į aplinką.
Visa laimė, kad per sekančias 5 dienas reaktorius pagaliau buvo suvaldytas ir į aplinką pateko nedidelis kiekis radioaktyvių medžiagų. Didžioji jų dalis pasiliko reaktoriuje.
Ar vyko evakuacija ir kas po to?
Reikia pripažinti, kad Amerikos pareigūnų reakcija į šią nelaimę buvo visiškai priešinga nei Černobylio atveju.
Žiniasklaida bei visuomenė buvo iškart informuoti apie nelaimę Trijų mylių salos branduolinėje jėgainėje.
Antrąją nelaimės dieną Pensilvanijos gubernatorius Williamas Scrantonas III-iasis ramino valstijos gyventojus ir liepė uždaryti mokyklas bei gyventojams likti namuose.
Nėščiosios moterys ir ikimokyklinio amžiaus vaikai, esantys iki 8 km spinduliu nuo jėgainės, buvo evakuoti. Greitai ši zona buvo padidinta iki 32 km ir iš jos gyventojai taip pat evakuoti.
Skaičiuojama, kad iš karto po avarijos iš elektrinės apylinkių buvo evakuota beveik 150 tūkst. gyventojų.
Nelaimė įvyko 1979 metų kovo 28 d., tačiau jau tų pačių metų balandžio mėn. 98 proc. gyventojų buvo leista grįžti namo. Pavojus buvo praėjęs.
Vėliau pasirodžiusioje oficialioje ataskaitoje buvo nurodoma, kad aplinkinių vietovių gyventojai gavo tokią radiacijos dozę, kokią gauna medicinos įstaigose po apšvitinimo rentgeno spinduliais, tad pavojaus sveikatai nebuvo.
Pažeistos branduolinio reaktoriaus sistemos išvalymas truko beveik 14 metų ir kainavo apie 1 mlrd. JAV dolerių.
-
Būtų juokinga, jei nebūtų graudu: kaip amerikiečiai „apsaugojo“ branduolinių bandymų vietą
-
O jeigu pasaulinis branduolinis karas: ką valgytume atominės žiemos metu?
-
Vandenynai kaista taip, lyg juose sproginėtų atominės bombos. O ką tai reiškia ekonomikai?
-
„Mokslo sriuba“: kokios buvo Ignalinos AE avarijų tikimybės?
Iš elektrinės buvo išvalyta apie 10 megalitrų radioaktyvaus aušinimo skysčio. Maždaug 15 tonų pažeisto radioaktyvaus kuro buvo išgabenta į radioaktyvių atliekų saugyklą Aidaho valstijoje.
Amerikiečių požiūris į branduolinę energetiką pasikeitė kardinaliai
Galima lengvai nuspėti, kad tokia nelaimė pakirto visuomenės pasitikėjimą branduoline energetika, jos saugumu.
Amerikos visuomenė pradėjo kur kas daugiau kalbėti apie branduolinę energiją, šios energetikos šakos keliamus pavojus ir paskatino valstybę imtis griežčiau reguliuoti šią energetikos pramonę.
Jei prieš nelaimę, 1977 metais, 77 proc. amerikiečių palaikė branduolinės energetikos plėtrą, tai po nelaimės, 1979 metais, šis pasitikėjimo kreditas sumenko iki 46 proc.
Per JAV nuvilnijo protestų banga, nukreipta prieš branduolinę energetiką ir buvo reikalaujama ją gerokai sugriežtinti. 1979 metais Niujorke vykusiame proteste prieš branduolinę energetiką dalyvavo net 200 000 žmonių.
Avarija Trijų Mylių salos branduolinėje jėgainėje ir visuomenės spaudimas privedė prie to, kad naujų atominių elektrinių projektavimo ir statybos darbai JAV praktiškai sustojo. Per 30 metų nuo nelaimės JAV nebuvo pradėta statyti ne viena nauja atominė jėgainė.
Tarptautinėje branduolinių įvykių skalėje Trijų Mylių salos nelaimė yra laikoma 5 lygio incidentu. Tai didžiausia branduolinė nelaimė JAV istorijoje ir viena didžiausių visame pasaulyje.
Tik du įvykiai yra įvertinti maksimaliu 7 lygio incidentu. 1986 metais balandžio 26 d. įvykusi Černobylio nelaimė ir 2011 metais kovo 11 d. Fukušimos Daiichi branduolinės jėgainės nelaimė, kurią sukėlė cunamis.
Mirčių Trijų mylių salos incidentas nesukėlė
Branduolinė nelaimė tiesiogiai nesukėlė mirčių, tačiau daug baimės visuomenėje buvo dėl ilgalaikių pasekmių. Dar ir dabar yra teigiančių, kad ši branduolinė nelaimė jiems sukėlė vėžinius susirgimus.
Visgi oficialios epidemiologinės studijos nustatė, kad tarp šio incidento ir vėliau aplinkui esančiose teritorijose fiksuotų vėžio atvejų nėra tiesioginio ryšio. Tad nėra įrodymų, kad šalia Trijų mylių salos gyvenantys žmonės dažniau sirgtų vėžiniais susirgimais, nei kitose teritorijose gyvenantys amerikiečiai.
Aplinkui branduolinę jėgainę buvo paimti dirvožemio mėginiai ir atlikti užterštumo tyrimai, kurie taip pat parodė, kad nėra padidėjusio užterštumo lygio.
Pirmąjį Trijų mylių salos branduolinį reaktorių vis dar valdantį bendrovė „Exelon“ praėjusių metų rugsėjo mėn. paskelbė, kad jį uždaro ir nuo šiol jėgainė nebegamins elektros energijos.
Antrasis jėgainės reaktorius neveikia nuo pat 1979 metais įvykusios nelaimės.
