Anksčiau K.Karvala buvo Europos mobiliojo ryšio aljanso „GSM Europe“ vadovė, tuo pat metu ėjo ir „TeliaSonera“ korporatyvinių reikalų grupės prezidentės pareigas, tačiau panoro palikti „dinozaurų“ industriją.
Apie tai, kokias klaidas daro telekomunikacijų rinkos milžinai ir kas laukia mobiliųjų žaidimų industrijos, K.Karvala 15min.lt papasakojo „Litexpo“ parodų rūmuose vykusioje konferencijoje SWITCH.
– Ilgą laiką dirbote telekomunikacijų industrijoje, tačiau nusprendėte pakeisti darbą. Kodėl?
Didelė dalis telekomunikacijų industrijos darbuotojų yra kaip dinozaurai, jie sėdi ant pinigų maišo ir nesikeičia.
– Norėjau išbandyti kažką, kas mane gąsdintų. Ilgą laką buvau saugioje pozicijoje, kurią puikiai išmaniau. Kai esi keturiasdešimties, geras metas sužinoti, ar dar nori išmokti ko nors naujo.
Didelė dalis telekomunikacijų industrijos darbuotojų yra kaip dinozaurai, jie sėdi ant pinigų maišo ir nesikeičia.
– Kas telekomunikacijų įmonėms trukdo keistis?
– Jos yra sunkioje situacijoje, kai reikia stiprinti pralaidumą, o turinį internetu siūlančios bendrovės (OTT – over the top content) užima jų vietą. Bet jei nebūtų OTT įmonių, nebūtų poreikio ir didinti pralaidumo. Užuot kovoję su OTT įmonėmis ir blokavę paslaugas, operatoriai turėtų su jomis veikti išvien.
„TeliaSoneroje“, kur anksčiau dirbau, mąstoma globaliai, tačiau rinkoje vis dar yra dinozaurų, kurie blokuoja „Skype“. Nereikėtų galvoti tik apie senos darbo vietos išsaugojimą. Svarbu daugiau investuoti į infrastruktūrą, tą patį turėtų daryti ir Europos Sąjunga.
– Sakote, kad telekomunikacijų įmonės turėtų dirbti išvien su OTT, tačiau ką telekomunikacijų įmonėms daryti, jei programos – „Skype“ ar „Viber“ – leidžia skambinti nemokamai naudodamos telekomunikacijų operatorių infrastruktūrą ir tokiu būdu atima pelną?
– Šioje vietoje trūksta teisinio reguliavimo – nėra teisinga, kad telekomunikacijų operatoriai teisiškai reguliuojami, o OTT bendrovės – ne. Turi būti taisyklės, Europa kol kas jų nesukūrė.
Tačiau didžiausią klaidą telekomunikacijų operatoriai padarė su tarptinklinio ryšio mokesčiais. Kitąmet jie bus panaikinti, tačiau tai reikėjo padaryti prieš dešimtmetį ir dabar jos neturėtų problemų.
– Kodėl gana paprastas „Angry Birds“ žaidimas sulaukė tokio pripažinimo pasaulyje?
– Manau, kad viskas susiję su žaidimo charakteriais. Žmonės mėgsta mūsų veikėjus, žaisdami atranda savo mėgstamą paukščiuką. Žaidimas yra destruktyvus, bet neagresyvus – tai šeimos žaidimas.
Iš viso jau išleidome 16 „Angry Birds“ žaidimo versijų, naujausia vasarą išleista versija buvo parsisiųsta 40 mln. kartų. Todėl ir nusprendėme sukurti filmą.
– Kokios tendencijos laukia mobilių žaidimų industrijos?
Jei nori išlikti rinkoje, neužtenka vien tik kurti žaidimus, reikia investuoti į kitas sritis.
– Kasdien sukuriama labai daug žaidimų. Pasaulyje daugėja juos kuriančių startuolių ir konkurencija rinkoje milžiniška. Manau, kad vis dažniau didesnės konservatyvios įmonės investuos į mažesnes.
Taip pat matysime ir daugiau pramogų kanalų, kuomet sumokėję už kanalą vartotojai gaus visą pramogų paketą.
Jei nori išlikti rinkoje, neužtenka vien tik kurti žaidimus, reikia investuoti į kitas sritis. Todėl nusprendėme sukurti animacinį filmą. Esame mobilių technologijų įmonė, bet tai – tik viena mūsų dalis. Kita dalis yra filmai, licencijos, ir t.t.
– Jūs, kaip ir daugelis žaidimų kūrėjų, uždirbate iš žaidimų metu rodomos reklamos. Neseniai „Apple“ patvirtino pirmąją programą, kuri leis blokuoti reklamas aplikacijose ir žaidimuose. Kaip vertinate tokį žingsnį?
– Manau, kad tai tas pats, kaip blokuoti mobilų tinklą – tai nusikaltimas. Tai tas pats, kaip telekomunikacijų operatorių sprendimas blokuoti „Skype“. „Apple“ turi didelį žaidimų skirstymo monopolį ir tai turėtų pasikeisti.
Tai yra ir teisinio reguliavimo kausimas – mes kalbame apie norą sukurti atvirą skaitmeninę rinką, o tuomet pradedame blokuoti aplikacijas.
