Atsakymą rado molyje
Roveris „Curiosity“ netikėtą atradimą padarė tirdamas molio turtingas nuosėdines uolienas aplink savo nusileidimo vietą Gale'o krateryje, buvusiame ežere, kuris susidarė asteroidui maždaug prieš 3,6 mlrd. metų atsitrenkus į Raudonąją planetą.
Molis paprastai susidaro, kai uolienų mineralai po sąlyčio su vandeniu – pagrindiniu gyvybės ingredientu – suyra. Jis taip pat yra puiki medžiaga mikrobų fosilijoms saugoti.
Tačiau kai „Curiosity“ paėmė du senovinio dumblo – nuosėdinės uolienos, kurios sudėtyje yra molio – mėginius iš išdžiūvusio ežero dugno lopinėlių, tyrėjai nustatė, kad viename iš jų buvo tik pusė numatyto molio mineralų kiekio. Vietoj to, tame lopinėlyje buvo daugiau geležies oksidų – junginių, suteikiančių Marsui rūdžių atspalvį.
Komanda mano, kad šio geologinio dingimo priežastis yra itin sūrus vanduo, kuris prasiskverbė į mineralų turtingus molio sluoksnius ir juos destabilizavo, nuplovė ir ištrynė tiek geologinius, tiek galbūt net biologinius įrašus.
„Anksčiau manėme, kad šie molio mineralų sluoksniai, susiformavę Gale'o kraterio ežero dugne, taip ir liko, milijardus metų išsaugodami tą akimirką, kai jie susiformavo“, – sakė pagrindinis tyrimo autorius Tomas Bristowas, NASA Ames tyrimų centro Kalifornijoje mokslininkas. „Tačiau vėliau sūrymai kai kuriose vietose suardė šiuos molio mineralus – iš esmės iš naujo nustatė uolienų įrašus.“
Sąlygos naujai gyvybei
Savo analizę roveris užbaigė gręždamas Marso uolienų sluoksnius ir tik tada, naudodamas chemijos ir mineralogijos prietaisą, vadinamą CheMin, ištyrė mėginius.
Šis nuosėdų cheminio virsmo procesas vadinamas diageneze ir, pasak tyrimo autorių, galėjo sukurti naują gyvybę po Marsu, nors ir ištrynė kai kuriuos senosios gyvybės įrodymus jo paviršiuje. Taigi, nors sūrymo dėmėse galėjo būti ištrinti senosios gyvybės įrašai, cheminės sąlygos, kurias sukėlė sūraus vandens antplūdis, galėjo sudaryti sąlygas vietoj jų atsirasti naujai gyvybei, teigė mokslininkai.
„Tai puikios vietos ieškoti senovinės gyvybės įrodymų ir vertinti tinkamumą gyventi“, – sakė tyrimo bendraautorius Kalifornijos technologijos instituto geologijos profesorius Johnas Grotzingeris. „Nors diagenezė gali ištrinti pirminio ežero gyvybės požymius, ji sukuria cheminius gradientus, būtinus požeminei gyvybei palaikyti, todėl labai džiaugiamės tai atradę.“
Marse „Curiosity“ misija prasidėjo prieš devynerius metus, tačiau roveris ir toliau tyrinėjo Raudonąją planetą gerokai po pradinio dvejų metų misijos termino, siekdamas nustatyti istorinį Marso tinkamumą gyvybei. Dabar jis bendradarbiauja su naujuoju marsaeigiu „Perseverance“, kuris nusileido 2021 m. vasarį ir kuriam pavesta rinkti uolienų ir dirvožemio mėginius galimam grįžimui į Žemę.
„Curiosity“ atlikti tyrimai ne tik atskleidė, kaip keitėsi Marso klimatas, bet ir padėjo „Perseverance“ nustatyti, kokius dirvožemio mėginius rinkti, kad padidėtų tikimybė rasti gyvybę.
