„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Ankstyvieji žmonių protėviai galėjo būti ant išnykimo ribos: jų buvo likę tik apie 1300

Mokslininkai mano, kad ankstyvieji žmonių protėviai maždaug prieš 900 tūkst. metų buvo ant išnykimo ribos. Tuo metu liko tik maždaug 1280 galinčių daugintis individų ir toks skaičius išliko apie 117 tūkst. metų.
Homo heidelbergensis
Homo heidelbergensis / Shutterstock nuotr.

Grupė Kinijoje, Italijoje ir JAV dirbančių mokslininkų paskelbė analizę. Jie taikė statistinį metodą naudodami genetinę 3 154 dabar gyvenančių žmonių genomų informaciją.

Tyrimas parodė, kad apie 98,7 proc. ankstyvųjų žmonių protėvių buvo išnykę.

Komanda naudojo 10 Afrikos ir 40 ne Afrikos populiacijų genetines sekas.

„Atradimas atveria naują žmogaus evoliucijos sritį, nes kelia daugybę klausimų, pavyzdžiui, kur šie individai gyveno, kaip jie įveikė katastrofinius klimato pokyčius ir ar natūrali atranka paspartino žmogaus smegenų evoliuciją“, – teigė vyresnysis tyrimo autorius Yi-Hsuan Pan, evoliucijos ir funkcinės genomikos specialistas.

Pasak tyrėjų, protėvių populiacijos sumažėjimas galėjo įvykti dėl visuotinio atšalimo ir dėl to Afrikoje ir Eurazijoje kilusių sausrų, rašo „New Scientist“.

Tai „galėtų paaiškinti tuo metu Afrikoje ir Eurazijoje buvusį itin menką turimų homininių fosilijų kiekį“, rašoma tyrime.

Šis populiacijos sumažėjimas taip pat įvyko maždaug tuo pačiu metu, kai žmonių protėviai atsiskyrė nuo neandertaliečių ir denisovanų.

Dėl šio įvykio galėjo atsirasti ir nauja rūšis – Homo heidelbergensis, kuri, kaip manoma, yra bendras šiuolaikinių žmonių, neandertaliečių ir denisovanų protėvis.

Dabar mokslininkai planuoja ištirti, ar neandertaliečių ir denisovanų genuose taip pat pastebimas toks populiacijos sumažėjimas, o tai galėtų atskleisti daugiau informacijos apie tai, kada ir kodėl šios rūšys atsiskyrė, rašo „The Guardian“.

Mokslininkai taip pat iškėlė prielaidą, kad būtent gebėjimas užkurti ugnį ir klimato keitimasis į palankesnį galėjo nulemti spartų protėvių skaičiaus didėjimą prieš 813 tūkst. metų.

Tyrime nedalyvavęs profesorius, Londono gamtos istorijos muziejaus Žmogaus kilmės skyriaus vadovas Chrisas Stringeris „The Guardian“ sakė: „Tai nepaprastai ilgas laiko tarpas. Nuostabu, kad mes apskritai išlikome. Tokio dydžio populiacijai užtenka vieno nepalankaus klimato reiškinio, epidemijos, ugnikalnio išsiveržimo ir jų nebėra.“

Visgi jis mano, kad tai galėjo būti tik vietinis reiškinys, nes nėra pakankamai įrodymų ankstyvųjų žmonių fosilijose, kad populiacijos sumažėjimas buvo visuotinis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“