Tiesa, jei C.Furzė kuria termitsvaidžius, skraidančius dviračius, patrankas, galinčias numauti kojines ar greituminius vaikiškus vežimėlius, Antano Nedzinsko bandymai nustebinti arba pralinksminti pasaulį – žemiškesni. Į orą jo sukurti aparatai dar nekyla. Bet ką gali žinoti – galbūt lyg baronas Miunhauzenas jis patrankos sviediniu vieną dieną pabandys nuskristi į Mėnulį? Bet kuriuo atveju – Antano Nedzinsko sodyboje (pusiaukelėje tarp Vilniaus ir Alytaus) tikrai įkvėpimo galėtų semtis pats Jules Verne.
Antano Nedzinsko „išradimai“: dviratis, muilo burbulai, patranka
Šiuo metu Antanas – gamtos žmogus. Senelės sodyboje pats, savo jėgomis, stato namukus poilsiui gamtoje. O laisvalaikiu bando sumeistrauti vieną kitą prietaisą. Keisti, netikėti mechanizmai – jam ne naujiena. Tarkime, čia pat sodyboje, pašalėje, styro Antano pagamintas šokinėjantis dviratis-ožys ant spyruoklių.
O ar dar pamenate trispalvį jo autobusiuką – restauruotą vokišką „Barkaz“? Atgaivindamas šį labai linksmą automobilį Antanas norėjo suteikti jam ir
specialiųjų efektų. Buvo suplanavęs įtaisyti atskirą bakelį su skystu muilu – kad važiuojant pro duslintuvą virstų muilo burbulai ir linksmintų žmones. Bet vėliau autobusiuką, kaip ir dar kelis antikvarinius automobilius, pardavė. Tačiau šios idėjos dar neatsisakė, išbandys su kitu automobiliu.
O naujausias Antano Nedzinsko sukonstruotas mechanizmas – suspausto oro patranka.
„Žinoma, galima parduotuvėje nusipirkti pačių įvairiausių pneumatinių įtaisų ir iš jų pasigaminti šaudyklę. Bet juk didžiausią džiaugsmą teikia atradimo skonis – norisi viską pasigaminti pačiam, nes taip įdomiau“, – aiškina Antanas Nedzinskas.
Buvo suplanavęs įtaisyti atskirą bakelį su skystu muilu – kad važiuojant pro duslintuvą virstų muilo burbulai ir linksmintų žmones.
Ir, mirktelėjęs akį, prisipažįsta, kad jau seniai norėjo patikrinti, kaip veikia tos pneumatinės patrankos, kuriomis anksčiau, kol nebuvo dronų, į laisvės atėmimo vietas permetami telefonai.
Kaip pasigaminti patranką iš dujų baliono
Antano patrankos savikaina – apie 20-30 eurų. Ją sudaro mažas dujų balionas, į kurį kompresoriumi per ventilį pumpuojamas oras (nuo 2 iki 5 atmosferų, priklausomai nuo užtaiso masės).
Ant baliono angos privirintas vožtuvas su rankena. Ją staigiai pasukus, didžiulė oro srovė patenka į patrankos vamzdį ir su trenksmu išstumia „sviedinį“. Tiesa, iki Mėnulio Antano užtaisas dar neskrenda, bet pakyla labai aukštai į dangų – plika akimi sunku susekti. O kartais nelabai net ir girdisi, kur grįžęs šovinys nukrito.
Pirmas eksperimentas: medžio tašelis
Antanas neslepia, kad, kurdamas šį prietaisą, prisižiūrėjo filmukų „YouTube“ kanale. Ten gausu patarimų, kaip saugiai pasigaminti patranką ir kuo šaudyti. Pirmąjį bandymą atliekame su apvaliu medžio tašeliu (jis idealiai atitinka vamzdžio skersmenį) – skrieja aukštai į dangų statmena trajektorija. Akimirkai nuščiūvame – baisu, kad medžio gabalas praskels pakaušį. Bet viskas baigiasi gerai – vėjas „šovinį“ nuneša apie 50 metrų į šalį.
Norisi viską pasigaminti pačiam, nes taip įdomiau.
Antras eksperimentas: kietai virtas kiaušinis
Kol Antanas į popierių vynioja paprastą mobilųjį telefoną (kad vamzdyje neliktų oro tarpų), puode ant viryklės burbuliuoja verdantys kiaušiniai. Linksmasis konstruktorius varto verdančius kiaušinius šaukštu ir tiria, ar jų skersmuo atitiks patrankos vamzdžio.
„Šią patranką jau išbandėme po Velykų. Ji puikiai šaudė senais, jau nebevalgomais margučiais. Kuo ryškesnis kiaušinis, tuo patogiau stebėti jo skrydį danguje“, – nesiliauja juokavęs Antanas.
Iš viso patranka iššovė 10 kiaušinių. Tik trečdalis jų skriejo į dangų aiškia trajektorija – kitų lukštas neatlaikė, todėl sprogę kiaušiniai virto baltymų ir lukštų fejerverkais.
Trečias eksperimentas: mobilus telefonas
Pasibaigus kiaušiniams, Antanas siūlo šaudyti ne vertikalia trajektorija, o per tvarto stogą į tinklinio aikštelę (atstumas apie 100 metrų). Arba taikytis į avių aptvarą. Tokiu būdu nori išbandyti, ar įmanoma tokia patranka ne tik linksminti draugus, bet ir prisitaikyti, norint, kaip daro „negeri žmonės“, permesti per aukštą tvorą mobilųjį telefoną.
Kruopščiai užtaiso patranką. Pripučia balioną oro. Šūvis! Telefonas saugiai nusileidžia pas avis – korpusas nė neįskilo.
Dar vienas šūvis per visą sodybos teritoriją, ir telefonas nusileidžia vos keli metrai nuo tinklinio aikštės ribos. Inžinierius-konstruktorius Antanas lieka labai patenkintas, jo paties rankomis pagamintas įtaisas veikia ir šaudo tiksliai!
Atsisveikinimui – vandens konfeti
Atsisveikindamas siūlo išbandyti dar vieną patrankos panaudojimo būdą – gaivinantį vandens konfeti (nes lauke plieskia saulė).
„Jei nėra lietaus, o jūs norite pasigaminti itin smulkių vandens dalelių dušą, šis prietaisas jums labai padės“, – nesiliauja kikenti ir vėl drioksteli iš peties.
Jausmas tikrai neblogas. Smulkūs vandens lašai pamažu leidžiasi ant žemės ir maloniai gaivina. Labai ima juokas. Neapleidžia ir nuojauta, kad tai – ne paskutinis konstruktoriaus Antano Nedzinsko prietaisas. Turint omeny, kad jo sodyba įsikūrusi ledyno išgraužtoje dauboje su vietiniu žvyro karjeru, gali būti, kad jam norėsis iš tos žemumos pakilti aukščiau. Galimi ir kiti variantai – avis kerpantis robotas arba savaeigė žvyro kasimo mašina.
