„Tai buvo didelio dinozauro dydžio gyvūnas, tačiau jo kiaušinis yra visai nepanašus į dinozauro. Jis panašesnis į gyvačių ar roplių kiaušinį, bet jį sudėjo iš tiesų gigantiškas šiuolaikinių gyvūnų protėvis“, – sakė tyrimui vadovavęs Teksaso universiteto (JAV) Jacksono geomokslų mokyklos podoktorantūrinių studijų mokslininkas Lucasas Legendre.
Anksčiau buvo manoma, kad gigantiškieji Kreidos periodo ropliai kiaušinių nededa, dėl to, kad iki šiol nebuvo surasta nieko panašaus į šį kiaušinį. Tiesa, šį kiaušinį dar prieš dešimtmetį surado Čilės mokslininkai, tik labai ilgai tas radinys, net nesužymėtas, gulėjo ant Čilės Nacionalinio gamtos istorijos muziejaus lentynos. Mokslininkai tą 28 cm ilgio ir 18 cm skersmens akmeninį objektą buvo pavadinę tiesiog „Daiktu“.
Mokslininkai, norėję įsitikinti, kad „Daiktas“ iš tiesų yra kiaušinio liekana, daugiasluoksnę jo membraną perskrodė mikroskopu. „Pastebimai subliuškęs ir susiraukšlėjęs“ plono lukšto kiaušinis yra viena iš didžiausių kada nors surastų kiaušinio fosilijų – dydžiu jis atsilieka tik nuo milžiniškų paukščių epiornių kiaušinių. Jo struktūra labiau būdinga daugumos šiuolaikinių driežų ir gyvačių kiaušiniams. Tai veikiausiai reiškia, kad šiuos kiaušinius dėjo gyvūnai, priskiriami kiaušgyvavedžiams – tokiems, kurių kiaušiniai išsivysto dar motinos viduje, o jauniklis išsirita iškart po to, kai kiaušinis padedamas.
Natūralu, kad ir šio kiautinio viduje nieko nebuvo, – jo gyventojas išsirito prieš dešimtis milijonų metų. Nors nėra aiškiai žinoma, kokiai rūšiai šis kiaušinis priklausė, mokslininkai, norėdami padaryti savo išvadas, surinko informaciją apie 259 šiuo metu gyvenančias roplių rūšis, norėdami palyginti kiaušinio dydį su suaugusio gyvūno dydžiu. Toks analizės būdas parodė, kad kiaušinį sudėti turėjo daugiau nei 6 metrų ilgio gyvūnas, neskaitant uodegos. Gali būti, jog tai buvo milžiniškas jūrinis roplys, vadinamas mozazauru. O gali būti, kad jis priklauso kokiai nors iki šiol nežinomai dinozaurų rūšiai. Kaip bebūtų, mokslininkai jam priskyrė naują taksonominį pavadinimą: Antarcticoolithus bradyi.
„Tokie didžiuliai kiaušiniai su santykinai plonu lukštu gali atspindėti apribojimus, susijusius su kūno forma, reprodukcinėmis investicijomis, kurias lemia gigantizmas ir roplių kiaušagyvavediškumas, kai jauniklis iš kiaušinio išsirita iškart po kiaušinio išperėjimo“, – žurnale „Nature“ publikuotame straipsnyje teigia tyrimo autoriai.
Vieta, kurioje rastas kiaušinis, – uolinis darinys – taip pat šį bei tą papasakoja apie aplinką, kurioje išsirito šio gyvūno jauniklis. Netoli kiaušinio buvo rasti du skeletai – vieno suaugusio mozazauro ir vieno jauniklio, taip pat pleziozauro skeletas. Tai rodo, jog veikiausiai mokslininkai aptiko „savotišką peryklą“, kuri galimai buvo apsaugota nuo pavojingų aplinkos veiksnių.
Taip pat nėra aiškiai žinoma, kaip iš šio kiaušinio išsirito jauniklis. Gali būti, kad motina išperėjo kiaušinį atvirame vandenyje, panašiai kaip šiuolaikinės jūrinės gyvatės, o gali būti, kad roplys išropojo į pakrantę, savo uodega išrausė kažką panašaus į lizdą ir sudėjo kiaušinius, iš kurių išsiritę jaunikliai, tarsi šiuolaikiniai vėžliai, grįžo į jūrą.
Greta šio mokslinio straipsnio buvo publikuotas ir susijęs darbas, aprašantis, kaip minkšto lukšto kiaušiniai galėjo vystytis per evoliuciją.
