Kaip rašo „Live Science“, dideli, greitai judantys įmagnetintos plazmos ir Saulės spinduliuotės debesys, kurie retkarčiais iškrenta į kosmosą kartu su Saulės žybsniais, artėja prie mūsų Žemės.
Atsitrenkę į mūsų planetą jie gali sukelti geomagnetines audras – Žemės magnetinio lauko sutrikimus, dėl kurių gali iš dalies nutrūkti radijo ryšys ir daug toliau nuo Žemės magnetinių polių nei įprastai atsirasti ryškios pašvaistės.
JAV Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos (NOAA) Kosminių orų prognozių centro atliktas modeliavimas parodė, kad labai tikėtina, jog liepos 18 d. geomagnetinė audra trenksis į Žemę.
Prognozuojama, kad audra bus G1 ir G2 stiprumo (geomagnetinės audros pagal stiprumą vertinamos 5 balų skalėje).
Dėl padidėjusio Saulės aktyvumo sekmadienį jau buvo užfiksuoti radijo ryšio sutrikimai, nors mokslininkai nenurodė, kur, pranešė CNBC.
Kitaip nei geomagnetinės audros, dėl kurių nutrūksta elektros energijos tiekimas ir intensyviai stebimos šiaurės pašvaistės, Saulės žybsniai tiesiogiai veikia Žemės radijo ryšį ir į kosmosą išmeta energingas daleles, teigia Europos kosmoso agentūra. Stiprūs žybsniai veikia jonosferą, t. y. atmosferos sluoksnį, kuris praleidžia elektros srovę.
Jonosfera yra atmosferos sluoksnis, kuris sąveikauja su radijo bangomis, todėl dėl tokio poveikio radijo signalai „suprastėja arba visiškai sugeriami“, sako NASA, ir dėl to nutrūksta radijo ryšys. Pirmiausia nukenčia 3-30 megahercų dažnio radijo ryšys, pavyzdžiui, GPS.
Perspėjimą dėl Saulės žybsnių pateikė JAV ir Rusijos mokslininkai. Pastarieji iš Maskvos Fiodorovo taikomosios geofizikos instituto sekmadienį sakė, kad tą dieną jie stebėjo tris Saulės žybsnius ir, jų nuomone, pirmadienį galimi X klasės žybsniai, pranešė „Reuters“.
X klasės žybsniai yra didžiausia Saulės žybsnių aktyvumo kategorija, iš esmės tai „sprogimai Saulės paviršiuje, trunkantys nuo kelių minučių iki kelių valandų“, teigia NASA.
„Dideli žybsniai gali išlaisvinti tiek energijos, kad jos pakaktų aprūpinti energija visas Jungtines Valstijas milijonui metų“, – teigė NASA ir pridūrė, kad galingiausias kada nors užfiksuotas X klasės žybsnis įvyko 2003 m. Šis įvykis „buvo toks galingas, kad apkraudavo jį matuojančius jutiklius“.
„Toks galingas X klasės žybsnis gali sukelti ilgai trunkančias radiacijos audras, kurios gali pakenkti palydovams ir net sukelti nedideles radiacijos dozes lėktuvų keleiviams, skrendantiems netoli ašigalių“, – teigė agentūra, – „X klasės žybsniai taip pat gali sukelti pasaulines elektros perdavimo problemas ir pasaulinius elektros energijos tiekimo sutrikimus.“
Saulė artėja prie aktyvumo piko
Maždaug kas 11 metų Saulės magnetinis laukas susipainioja kaip įtemptų gumyčių kamuolys, kol galiausiai apsiverčia – šiaurės ašigalis virsta pietų ašigaliu ir atvirkščiai. Prieš šį milžinišką apsisukimą saulė suaktyvina savo veiklą: išmeta ugninius plazmos pliūpsnius, jos paviršiuje didėja tamsios planetos dydžio dėmės ir skleidžia galingos spinduliuotės srautus.
Iš pradžių mokslininkai prognozavo, kad dabartinis Saulės ciklas piką pasieks 2025 metais. Tačiau gausus Saulės dėmių, Saulės audrų ir retų Saulės reiškinių skaičius rodo, kad Saulės maksimumas gali ateiti ir šių metų pabaigoje.
