Mokslininkai tikisi, kad per tą laiką sugebės išsiaiškinti, kur yra „Juno“ variklio sutrikimo priežastis.
Aplink Jupiterį „Juno“ sukasi nuo šių metų liepos 4 dienos, šio zondo orbita yra eliptinė, kas reiškia, kad didesniąją dalį laiko zondas praleidžia toli nuo gigantiškos planetos ir nedidelę laiko dalį – vos po kelias valandas kiekvieną kartą – skrieja santykinai arti Jupiterio paviršiaus. Tokia orbita pasirinkta norint apsaugoti zondą nuo intensyvios radiacijos, kurią skleidžia dujinis gigantas.
Ožiuojasi vožtuvai
Šiuo metu vienas „Juno“ orbitos apsisukimas trunka 53 dienas, tačiau ilgainiui ji sutrumpės. Pabaigęs dvi ilgąsias savo orbitas zondas turėjo įjungti savo pagrindinį variklį ir patekti į 14 dienų trukmės orbitą. Bet dabar NASA specialistai kol kas nelabai nori to daryti, nes kai kurios pagrindinio variklio dalys veikia ne taip, kaip turėtų. Kalbant konkrečiai – atliekant antrą valdymo sekos patikrinimą praėjusį ketvirtadienį nelabai gerai veikė du helio vožtuvai, padedantys įjungti pagrindinį variklį. „Vožtuvai turėjo atsiverti per kelias sekundes, tačiau užtruko kelias minutes. Norėtume geriau suprasti šios problemos priežastis prieš judėdami į priekį ir įjungdami pagrindinio variklio degimą“, - sakė „Juno“ projekto vadovas Rickas Nybakkenas.
Geriausias metas, kai „Juno“ gali mažinti savo orbitą – kelias valandas trunkantis priartėjimo prie planetos laikotarpis, dar vadinamas perijoviniu praskridimu. Artimiausias praskridimas įvyks trečiadienį, bet dabar NASA ketina sulaukti kito praskridimo, kad misijos inžinieriai turėtų daugiau laiko išsiaiškinti, dėl ko helio vožtuvai ožiuojasi. O tai reiškia, kad prieš patenkdamas į trumpesnę orbitą „Juno“ aplink Jupiterį turės pasisukti dar bent 53 papildomas dienas.
Nebūtinai bloga žinia
Tiesa, šis orbitos keitimo atidėjimas – nebūtinai bloga naujiena. Pagal pirminį planą buvo numatyta spalio 19 dieną išjungti visus „Juno“ instrumentus kad niekas nesutrukdytų variklio įjungimui, tačiau, kadangi variklis įjungiamas nebus, mokslininkai galės palikti instrumentus įjungtus. Be to, „Juno“ orbitos ilgis neturi įtakos šio zondo atliekamų mokslinių tyrimų kokybei.
„Šiuo atžvilgiu misija yra labai lanksti. Pirmojo praskridimo rugpjūčio 27 d. metu surinkti duomenys suteikė gausybę informacijos ir aš labai tikiuosi panašių rezultatų sulaukti iš spalio 19 dienos praskridimo“, - sakė „Juno“ projekto pagrindinis mokslininkas Scottas Boltonas, dirbantis Pietvakarių mokslinių tyrimų institute San Antonijuje (JAV).
Kita vertus, kuo trumpesnė „Juno“ orbita, tuo daugiau praskridimų aplink Jupiterį zondas galės atlikti ir, atitinkamai, tuo daugiau mokslinių duomenų surinks. Tad reikia tikėtis, kad iki gruodžio inžinieriai sugebės nustatyti vožtuvų veikimo sutrikimo priežastį ir įjungs variklius.
