Dinozaurų pėdsakų radimvietėje aptikta 200 didžiulių pėdsakų, paliktų prieš 166 milijonus metų.
Šie pėdsakai atskleidžia dviejų skirtingų dinozaurų tipų, manoma, ilgakaklio cetiozauro ir mažesnio mėsėdžio megalozauro judėjimus.
Vienas įspūdingesnių atradimų
Pėdsakų žymės, kryžmai kertančios kalkakmenio paviršių karjere, tęsiasi 150 metrų, tačiau jos gali būti ilgesnės, nes iškasinėta tik dalis šio objekto.
„Tai yra viena įspūdingiausių pėdsakų vietų, kurias aš kada nors esu matęs, jei vertinsime mastą ir pėdsakų dydį, – sakė Birmingamo universiteto mikropaleontologė, profesorė Kirsty Edgar. – Galite žengti atgal laiku ir susidaryti vaizdą, kaip būtų buvę, kai šios didžiulės būtybės tiesiog klajojo.“
Dinozaurų pėdsakų atspaudai – skirtingi
Pirmuosius pėdsakus pastebėjo karjero „Dewars Farm“ darbuotojas Gary Johnsonas, dirbdamas ekskavatoriumi.
Jis pastebėjo netolygumus ant žemės ir, įvertinęs į tai, kad netoliese buvo rasta kita dinozaurų pėdsakų radimvietė, suprato, kad tai galėtų būti dinozaurų pėdsakai.
Šią vasarą daugiau nei 100 mokslininkų, studentų ir savanorių dalyvavo kasinėjimuose karjere, kuris pristatomas BBC televizijos laidoje „Digging for Britain“.
Komanda atrado penkis skirtingus dinozaurų pėdsakų atspaudus.
Keturi iš jų priklauso sauropodams – augalais mintantiems dinozaurams, vaikščiojusiems ant keturių kojų. Jų pėdsakai primena dramblio, tik daug didesni –padarai galėjo užaugti iki beveik 18 metrų ilgio.
Manoma, kad kitą pėdsaką paliko megalozauras. Megalozauras, priešingai, buvo plėšrūnas, vaikščiojantis ant dviejų kojų. Jis galėjo siekti 9–10 metrų ilgio, turėjo stiprias užpakalines kojas, leidžiančias greitai judėti.
„Jame labai aiškiai matosi trys pirštai. Mėsėdžiai padarai, vaikštantys ant dviejų kojų, buvo judrūs medžiotojai, žinomi iš Jūros periodo Didžiojoje Britanijoje“, – aiškino Oksfordo universiteto Gamtos istorijos muziejaus stuburinių gyvūnų paleontologė dr. Emma Nicholls, kalbėdama apie atrastus megalozauro pėdsakus.
Pėdsakai įsispaudė purve
Aplinką, kurioje jie gyveno, dengė šilta, sekli lagūna, o dinozaurai paliko savo pėdsakus žingsniuodami per purvą.
„Kažkas turėjo nutikti, kad šios fosilijos būtų išsaugotos“, – sakė Birmingamo universiteto paleobiologas profesorius Richardas Butleris.
Anot R.Butlerio, tiksliai nežinoma, kas įvyko, tačiau gali būti, kad dėl gamtos ypatumų nuosėdos užtvirtino pėdsakus, taip juos išsaugodamos, o ne tiesiog nuplaudamos.
Kasimo metu komanda išsamiai tyrė pėdsakus. Atspaudai taip puikiai išsilaikę, kad komanda sugebėjo nustatyti, kuris gyvūnas pirmas ėjo – jie mano, kad tai buvo sauropodas.
Būsimas pėdsakų likimas dar nenuspręstas, tačiau mokslininkai bendradarbiauja su įmonėmis „Smiths Bletchington“ ir „Natural England“, eksploatuojančiomis karjerą, dėl galimybių išsaugoti šią vietą ateityje.
Jie mano, kad gali būti ir daugiau pėdsakų – priešistorinės praeities atspindžių, tiesiog laukiančių, kol bus atrasti.
