Dėl nuolatos vykstančio žvaigždžių formavimosi proceso, galaktikose greitai išsenka turimi dujų ištekliai, tad tam, kad procesas vyktų nenutraukiamai, būtinas papildomas dujų šaltinis. Tačiau kur jis? Astronomai bandė atsakyti į šį klausimą suformuodami hipotetinę teoriją, teigiančią, kad galaktikos trūkstamų išteklių gauna siurbdamos aplink jas esančias vėsias dujas – pastarasis procesas įmanomas dėl gravitacijos.
Šis atradimas yra pirmasis įrodymas, kuris taip formuluojamą teoriją patvirtina tiesioginio stebėjimo duomenimis. Tarp astronomų minėta galaktikų raidos koncepcija yra susilaukusi pripažinimo, tačiau iki šiol ją buvo sunku įrodyti stebint kosmoso erdvę, mat observatorijose užfiksuoti galaktikos ir ją supančios materijos sąveiką yra labai sudėtinga.
Naudodamiesi galingu Europos pietų observatorijos teleskopu „Very Large Telescope“, mokslininkai aptiko ypatingu būdu išsidėsčiusią galaktiką ir dar toliau nuo jos esantį kvazarą – labai ryškų dangaus kūną, kuris vizualiai yra panašus į žvaigždę, tačiau iš tiesų yra dviejų ar daugiau galaktikų branduolys, kuriam energijos suteikia itin masyvi juodoji skylė.
Iš kvazaro sklindanti šviesa, prieš pasiekdama Žemę, apšviečia netoli stebėtos galaktikos esančią materiją, o tai suteikia galimybę astronomams realiu laiku stebėti, kaip galaktikos centro link ši medžiaga yra traukiama. Optiškai stebimos dujos sudaro sąlygas pritaikius spektrometriją detaliai ištirti jų savybes.
Mokslinis straipsnis, kuriame detaliai aprašomas astronomų atliktas stebėjimas ir jo metu aptikta galaktika, publikuotas žurnale „Science“.
