Sverianti 11 kartų daugiau nei Jupiteris planeta HD 106906 b paneigia ligšiolines planetų formavimosi teorijas. „Ši sistema yra stulbinanti, nes joks modelis ir jokia planeta nepaaiškina to, ką mes matome“, – sako V. Bailey, kuri vadovauja tyrimui.
Iki šiol manyta, kad planetos, esančios arti savo žvaigždžių, susidaro iš mažų į asteroidus panašių kūnų, kurie susiformuoja iš žvaigždę supančių dujų ir dulkių. Tačiau šis procesas yra per lėtas, kad susiformuotų toli nuo savo žvaigždžių esančios planetos. Dar viena teorija sako, kad didelės planetos gali susiformuoti iš greito disko medžiagos sprogimo. Vis dėlto, pirminiai diskai retai kada turi masės, kad susiformuotų planeta, panaši į HD 106906 b.
„Dvinarė žvaigždžių sistema gali susiformuoti, kai dviejų gretutinių gumulų dujos sprogsta daugiau ar mažiau nepriklausomai ir šios žvaigždės yra arti viena kitos, kad sukurtų tarpusavio gravitacijos trauką ir susijungtų vienoje orbitoje, – aiškino V.Baiey. – Tikėtina, kad sistemos HD 106906 atveju žvaigždė ir planeta sprogo nepriklausomai nuo dujų gumulėlių, tačiau dėl kažkokių priežasčių planetos kamieniniai gumulai pritrūko medžiagos ir niekada neišaugo tiek, kad užsidegtų ir taptų žvaigžde.“
Tačiau šią teoriją patvirtinti trukdo tai, kad paprastai dvinarėse sistemose žvaigždės ir planetos masės santykis yra 1 prie 10, o tiriamu atveju santykis buvo 1 prieš 100.
Atrasta dvinarė sistema mokslininkams taip pat įdomi, nes joje vis dar galima rasti disko likutį iš žvaigždės ir planetos formavimosi.
Būdama tik 13 milijonų metų senumo ši planeta vis dar šviečia dėl nuo jos atsiradimo likusios šilumos. Planeta yra gerokai šaltesnė nei jos žvaigždė ir daugumą energijos skleidžia infraraudonaisiais spinduliais, o ne regimąja šviesa.
