Visi šie papuošalai buvo rasti ant moters, kuri tikriausiai mirė būdama 30–40 metų amžiaus, skeleto. Manoma, jog ji priklausė keltų visuomenės elitui ir buvo palaidota ant kalvos, pastatytos Heineburgo tvirtovėje 583 m.p.m.e.
Tačiau mokslininkus turbūt labiau už turtus sudomino suakmenėjusio jūros ežio ir amonito (išnykusio moliusko) aptikimas kape – šie radiniai rodo, kad moteris, tikėtina, buvo „kokia nors žynė“, sakė tyrimui vadovavęs Vokietijos Badeno-Viurtembergo regiono archeologas Dirkas Krause.
Per tūkstančius metų aplink archeologų aptiktą kapą buvo išplėšta daugybė laidojimo kambarių – kapų plėšikai, kad būtų lengviau, iš vieno kambario į kitą kasėsi tunelius, aiškino D.Krause. O naujausias atkastas kapas yra „išskirtinis“, nes tai yra „pirmas gausiai išpuoštas centrinis to laikmečio – pirmosios VI a.p.m.e. pusės – kapas Heineberge, kuris nebuvo išplėštas“, – sakė archeologų grupės vadovas.
Plataus masto kasinėjimai
Apie Dunojaus pakrantėje stūksojusią Heinebergo tvirtovę ant kalvos žmonėms buvo žinoma jau šimtus metų. Keltų miestas-valstybė tikriausiai buvo įsteigtas VI a.p.m.e ir manoma, kad apie šią tvirtovę savo raštuose buvo užsiminęs garsus graikų filosofas Herodotas (gyvenęs apie 484–425 m.p.m.e), aprašęs Dunojaus upės istoriją.
Tačiau šiuolaikiški vietovės, esančios vos šiauriau Alpių, kasinėjimai buvo pradėti tik 1950 metais. Deja, tų kasinėjimų metu taip nieko ir nepavyko rasti.
2005 metais šalia gyvenantis ūkininkas, beardamas laukus, iš Žemės išvertė auksinę segę. Ji buvo iš mažo vaiko, greičiausiai 2–4 m. amžiaus mergaitės, kapo. Kapas priklausė vadinamajam Betebulio nekropoliui. Visai greta mergaitės kapo buvo ir didesnis kapas, kurio laidojimo kambarys buvo pagamintas iš medžio.
Archeologai, susirūpinę, kad kito arimo ar bet kokios kitokios žemės ūkio veiklos metu kapas gali būti suniokotas, 2010 metais iš žemės iškasė visą 80 tonų sveriantį bloką, pavadintą Keltenbloku. Kranas Keltenbloką nugabeno į Baden-Viurtembergo archeologijos laboratorijas.
Daugybė turtų
Didžiulėje kapavietėje aptiktų turtų kiekis stulbino: daugybė įmantrių gintarinių, auksinių ir bronzinių papuošalų, kalnai kailių ir audinių, ornamentai, šernų iltimis ir bronziniais skambučiais išpuoštas skydas, turėjęs dengti žirgo krūtinę, išraižytos medinės dėžutės, apyrankės iš juodo akmens ir iš odos bei bronzos pagamintas diržas.
Papuošalai ir diržas buvo rasti prie 1,62 m ūgio elitui priklaususios moters palaikų. Kitoje laidojimo kambario pusėje mokslininkai rado dar vieną, tikriausiai, moters skeletą – jos ūgis buvo 1,57 metro. Tikėtina, kad antroji moteris, turėjusi tik šiek tiek bronzinių papuošalų, buvo tarnaitė, sakė D.Krause.
Ties antrųjų palaikų kojomis buvo 40 cm ilgio bronzinė plokštė, išpuošta ratais. Atlikus šios plokštės tyrimą kompiuterinės tomografijos būdu, mokslininkai iškėlė hipotezę, kad ši plokštė veikiausiai buvo žirgo kaktą dengiantis šarvas.
Ir jeigu ši plokštė iš tiesų yra žirgo kaktos šarvas, vadinasi, tai yra pirmasis šios rūšies radinys iš Heinebergo ir tik antrasis toks šio periodo radinys iš šiauriau Alpių plytinio regiono, teigia mokslininkai.
O kadangi tame pačiame kape buvo ir išpuoštas žirgo krūtinės skydas, tikėtina, kad toji elitui priklausiusi moteris buvo glaudžiai susijusi su žirgais, sako D.Krause.
Užlieta mediena
Laidojimo kambario grindys buvo išklotos ąžuolinėmis ir eglinėmis lentomis. Išanalizavę medžių rieves ir atlikę datavimą mokslininkai nustatė, kad jie buvo nukirsti 583 m.p.m.e. rudenį.
Data leido tiksliai priskirti kapą Halštato kultūrai – šiuo vardu buvo vadinami žmonės, tuo metu gyvenę centrinėje Europoje.
Mediena retai išlieka 2600 metų, tačiau šiame kape mediena išsilaikė dėl to, kad Dunojus periodiškai patvindavo, o molis aplink kapą neleisdavo vandeniui ištekėti. Lygiai, kaip vandenyno vanduo konservuoja medinių laivų liekanas, Dunojaus vanduo išsaugojo kapo grindų medieną ir didžiąją dali šiame kape buvusio kito organinio turinio (išskyrus audinius ir kailius, kurių būklė buvo labai prasta), o drauge geležinius ir bronzinius daiktus, sako mokslininkai.
Tačiau išlikę daiktai istorikams pateikė labai daug istorijos. Elitui priklausiusios moters papuošalai yra panašūs į 2005 metais atrastame mergaitės kape (jis buvo vos 2 metrų atstumu nuo moters kapo) buvusius papuošalus. Papuošalų panašumas suteikia pagrindo manyti, kad ir moteris, ir mergaitė buvo palaidotos panašiu metu, tikina mokslininkai.
Be to, aukštuomenės moters papuošalai ir žirgo kaktos skydas yra panašūs į tokius, kokie atrasti piečiau Alpių (Italijos, Graikijos teritorijoje, Kipro ir Sicilijos salose). Kiti kasinėjimo radiniai leidžia manyti, kad auksiniai juvelyriniai dirbiniai buvo pagaminti Hoineberge. Dėl to daroma išvada, kad tų vietų amatininkams daug įtakos darė piečiau Alpių gyvavusios kultūros, sako D.Krause.
„Atradę šį naują kapą galime įžvelgti sąsajas tarp piečiau Alpių esančių regionų ir šio miesto Dunojaus pakrantėje. Jie buvo gerokai artimesni ir tarp jų būta kur kas stipresnio susisiekimo bei ryšių, nei manyta anksčiau“, – teigia archeologas.
Tyrimo rezultatus publikavo žurnalas „Antiquity“.
