„Pavienis radijo bangų signalo pliūpsnis buvo pastebėtas dar prieš 6 metus. Tačiau tuo metu niekas nebuvo tikras, kas tai galėtų būti. Niekas net negalėjo pasakyti ar jis apskritai egzistavo – galbūt įsivėlė klaida. Ketverius metus mes laukėme ir ieškojome daugiau panašių pliūpsnių. Dabar, atradę dar 4 panašius reiškinius, galime teigti, kad tai tikrai nebuvo klaida. Šių signalų trukmė – vos kelios milisekundės. Pats seniausias signalas atsklido iš už 6 milijardų šviesmečių,“ – teigė Danas Thortonas, atradimą paskelbęs žurnale „Science“.
Pagal gautus duomenis galima spręsti, kad šie signalai buvo išspinduliuojami maždaug kas 10 sekundžių.
„Šie pliūpsniai trunka tik apie dešimtadalį akimirksnio. Su dabartiniais teleskopais mums reikia didelės sėkmės, jog reikiamu momentu pasuktume juos į reikiamą vietą. Tačiau, jei turėtume radijo bangas matančias akis, šiuos pliūpsnius visame danguje matytume kiekvieną dieną“, – pasakojo tyrimo bendraautorius Michaelas Krameris. Astronomai naudojo „CSIRO Parkes“ 64 metrų skersmens radioteleskopą, esantį Australijoje.
Manoma, kad šių signalų šaltinis – stiprų magnetinį lauką turinti neutroninė žvaigždė, vadinama magnetaru.
„Magnetarai per milisekundę gali „iššauti“ tiek energijos, kiek mūsų Saulė išskleidžia per 300 000 metų. Šios žvaigždės yra realiausias kandidatas į šių radijo bangų pliūpsnių šaltinį“, – teigia Swinburno technologijų universiteto profesorius Matthewas Bailesas.
Atradimas taip pat suteikia galimybių atidžiau patyrinėti erdvės, esančios tarp pliūpsnių šaltinio ir Žemės, savybes.