Kitaip tariant, ar tas astronominis reiškinys, kuris buvo stebimas praėjusią naktį, yra tas pats, kuris įvyko prieš 2020 metų, klausia „Live Science“.
Tai nebūtų taip jau labai keista – pirmadienio naktį žvelgiant iš Žemės pusės beveik viename taške atsidūrė Jupiteris ir Saturnas – šis reiškinys yra vadinamas Didžiąja konjunkcija ir nutinka kartą per 20 metų.
O 7 m. p. m.e., – visai netoli tariamos Jėzaus gimimo datos – Jupiteris ir Saturnas, šokdami savo orbitinį šokį, vienas prie kito galėjo priartėti net tris kartus paeiliui. Todėl gali būti visai suprantama, kad susijungę planetų atspindžiai buvo pavadinti žvaigžde ir susieti su Jėzaus gimimu. Vėliau legendomis apipintas astronominis reiškinys galėjo tapti ir Betliejaus arba Kalėdine žvaigžde, nurodo svetainė „EarthSky“.
Tiesą sakant, būtent dėl šios priežasties reiškinys, kuris astronomiškai vadinamas Didžiąja konjunkcija, visuomenėje ir yra žinomas Kalėdinės žvaigždės vardu.
Ir jeigu tikėtume, kad tai, kas užfiksuota biblijoje (evangelijoje pagal Matą) , yra tikslu ir nepagražinta, panašu, kad žmonės tuo metu danguje iš tiesų matė kažką šviesaus.
Mato evangelijoje nurodoma, kad maždaug Jėzaus gimimo metu rytinėje dangaus pusėje pasirodžiusi ryški žvaigždė paskelbė apie išganytojo gimimą. Bet kas iš tiesų ten buvo?
„Atsukti“ dangaus kūnų orbitas yra ganėtinai paprasta – netgi iki numanomų Jėzaus gimimo laikų. Kaip skelbė žurnalas „Astronomy Magazine“, 7 m.p.m.e. Jupiteris ir Saturnas išsidėstė taip, kad žuvų žvaigždyne jų keliai žvelgiant iš Žemės susikirto net tris kartus – tai yra santykinai retas astronominis įvykis, pirmą kartą astronomo Johanneso Keplerio XVII a. aprašytas kaip Betliejaus žvaigždė. Kaip skelbia NASA, Jupiteris ir Saturnas paskutinį kartą taip, kaip 2020 gruodžio 21 d. buvo suartėję tik prieš 400 metų, o nakties danguje toks suartėjimas paskutinį kartą buvo matomas prieš beveik 800 metų. Be to, leidinys „Live Science“ yra rašęs, kad tiksli Jėzaus gimimo data apskritai nėra žinoma.
Bet jeigu manytume, kad Betliejaus žvaigžde iš tiesų buvo pavadinta planetų konjunkcija, tai nebūtinai turėjo būti Saturno ir Jupiterio poros suartėjimas. Pavyzdžiui, 3 m.p.m.e. Žvelgiant iš Žemės Jupiteris su Venera suartėjo tiek pat, kiek ir šiemetinės Jupiterio ir Saturno konjunkcijos metu. O Venera, žvelgiant iš Žemės, atrodo ryškesnė ir už Jupiterį, ir už Saturną. Kita jų konjunkcija į „ vieną žvaigždę“ įvyko 2 m.p.m.e. birželį.
Be to, Betliejaus žvaigždė apskritai neprivalėjo būti žvaigždžių konjunkcija. Svetainė „Astronomy“ pažymi, jog kinų astrologai 5 m.p.m.e. aprašė danguje matę „šluotos žvaigždę“. Veikiausiai tai buvo kometa, kuri taip pat būtų geras Betliejaus žvaigždės paaiškinimas. O per žmonijos istoriją matytos supernovos iš mūsų pusės taip pat galėjo atrodyti kaip didelės, ryškios žvaigždės. Tiesa, nesama jokių žinių apie tai, kad maždaug Jėzaus gimimo laikotarpiu galėjo sprogti matoma supernova.
Leidiniui „The Conversation“ Virdžinijos valstijos (JAV) Ferrum koledžo religijos profesorius Ericas M.Vanden Eykelis sakė: „Esu tikras, kad mato pasakojimas apie žvaigždę egzistuoja ne tam, kad informuotų skaitytojus apie tam tikrą astronominį įvykį, o tam, kad patvirtintų jo paties teiginius apie Jėzaus prigimtį“.
Kitaip tariant, Matas, savo evangeliją surašęs praėjus dešimtmečiams po Jėzaus mirties, galimai rašė ne apie tikrus astronominius įvykius, o apie dvasinę idėją.
