„Yra atliktas vienas tyrimas, kurio rezultatai rodo, kad žmogus nuo kvapo pabunda. Tačiau yra atliktas ir kitas, to neįrodantis tyrimas. Trumpai tariant, kai kurie duomenys ir rezultatai – prieštaringi “, – sakė Thomas Freedomas, netoli Čikagos esančio NorthShore'o universiteto Sveikatos sistemos Miego programos direktorius.
Kiekvienas miego srities gydytojas žino, kad juslinių stimulų – garso, temperatūros, prisilietimų, netgi skausmo – efektyvumas mąžta priklausomai nuo miego stadijos gilumo, rašo msn.com.
Pavyzdžiui, kaip teigia T.Freedomas, nuo kvapo pabusti lengviau esantiems N1 miego stadijoje – lengvesnėje fazėje, nei tiems, kurie yra N3 stadijoje, kitaip vadinamoje greitojo miego fazėje (angl. rapid eye movement – REM – greitas akių judesys), kuri yra gilesnė.
Trinktelėjimas, kai namuose kažkas nukrenta ar susierzinusio lovos partnerio stumtelėjimai į šoną („Nustok pagaliau knarkti!) gali suaktyvinti „periferinius receptorius“ – nedidukus jutiklius, kurių dauguma išsidėstę odoje. Be abejo, T.Freedomo tvirtinimu, stiprūs garsai ar vibracijos, palyginti su kvapais, miegantį žmogų linkę išbudinti dažniau.
1997 metais atliktas tyrimas parodė, kad iš 10 suaugusių žmonių, miegančių medicininėje miego laboratorijoje, nuo kambaryje paskleisto degėsių kvapo pabudo du.
2004 metais atlikto tyrimo rezultatai buvo kiek kitokie: iš šešių tirtų žmonių – trijų sveikų vyrų ir tiek pat sveikų moterų, kurių amžius svyravo tarp 20–25 metų, visus pabudino garsas, tačiau nei vieno – kvapas. Laboratorijoje miegantiems tiriamiesiems buvo paskleistas pipirmėtės ir priridino (junginys, kvepiantis panašiai kaip žuvis) kvapai, į kuriuos šie nesureagavo ir nuo jų nepabudo.
„Kaip sakoma, pabudę užuodžiame šviežios kavos aromatą, tačiau ne atvirkščiai“, – konstatavo tyrimo bendraautorė Mary A. Carskadon.
Tačiau praktiniai pavyzdžiai rodo ką kita. Las Vegaso gyventoja Sharon Chayra įsitikinusi, kad tam tikra žmonių, turinčių itin gerą uoslę (pavyzdžiui, ji), grupė yra linkusi lengviau būti pažadinama neįprasto kvapo. Ją dažnai prižadina kvapas sausainių, kuriuos jos vyras kepa vėlai vakare, jai jau miegant. Arba nemalonus augintinio šuns išmatų kvapas. Kartais – kvapas, sklindantis iš ne iki galo užgesinto židinio.
„Kartą pirmame aukšte buvo kilęs gaisras. Buvo maždaug pirma valanda nakties. Tąkart aš tiesiog užuodžiau degėsius ir pabudau – tiesiog šokau iš lovos lyg įkirpta į uodegą. Nebuvo prisirinkę daug dūmų, tačiau pakankamai, kad pajusčiau kvapą ir nuo jo pabusčiau“, – pasakojo 49 metų Sh.Chayra.
