Policijos departamento atstovė Simona Ludavičiūtė sako, kad tokia galimybė tikrai yra. „Daugelis mobiliojo telefono naudotojų žino, kad jų telefonai turi savo unikalų identifikacinį numerį IMEI. Pagal šį numerį tiek teoriškai, tiek praktiškai įmanoma nustatyti telefono buvimo vietą, tačiau realybė rodo, kad techninėmis įrangomis pasitikėti reikėtų atsargiai – jos kartais paveda“, – mano S. Ludavičiūtė.
Jos teigimu, Lietuvos operatoriai keičiasi informacija apie jų klientų dingusių mobiliųjų IMEI, o Europoje net yra sukurtas bendras centrinis įrenginių identifikacijos registras.
„Jame saugomi vogtų telefonų IMEI numeriai, todėl, jungiantis prie kitų judriųjų telefono ryšio tinklų vogtu telefonu, dažniausiai vartotojas vietoj paslaugų gaus pranešimą, kad paslaugų vartojimas neįmanomas, nes įtariama, kad telefonas yra vogtas“, – aiškina policijos atstovė.
IMEI numeris paprastai nurodomas ant telefono pakuotės. Jį taip pat galima rasti užrašytą ant lipduko, priklijuoto prie telefono korpuso. Paprastai šis lipdukas matomas nuėmus telefono maitinimo bateriją. IMEI taip pat yra įdiegtas ir mobiliojo telefono programinėje arba techninėje įrangoje. Mobiliojo telefono identifikacinį numerį galite sužinoti ir surinkę simbolių seką:*#06#.
Numeris tuomet turėtų pasirodyti telefono ekrane. „Į policiją kreipiasi tikrai nemažai žmonių, pagal galimybes ji visada suteiks pagalbą. Tačiau žmonės patys turi prisiminti, kad reikia saugoti savo turtą“, – primena S. Ludavičiūtė.
