Šiuo metu mokslininkai, galvodami apie amžinybę, dažniausiai kalba apie ląstelių atjauninimą ir sąmonės perkėlimą. Rimtai kalbančių apie kriogeniškai užšaldytų žmonių atgaivinimą yra labai mažai, bet tai irgi savotiška galimybė. Ne vienas milijardierius investuoja į šias technologijas, norėdamas nugalėti mirtį ir išlikti amžinai, kad pamatytų, kaip atrodys ateitis. Visgi, nei viena iš šių technologijų dar nėra pakankamai arti realizavimo.
Ląstelių atjauninimas (vadinamoji rejuvenacija) šalina senėjimo žalą dar ląstelių lygyje - kūnas tiesiog nustotų senti ir net atjaunėtų. Ne vienas gerontologas teigia, kad teisingiausia į senėjimą žiūrėti kaip į ligą, kurią reikia gydyti. Geriausias būdas tai padaryti - reguliariai keisti ar atjauninti ląsteles. Kaip tai vyktų? Jums reikėtų kas keletą metų apsilankyti klinikoje, kurioje iš jūsų kūno būtų pašalintos susidėvėjusios, vėžiu ar kitomis ligomis sergančios ląstelės. Jos būtų pakeistos, o sveikos būtų paskatintos atsinaujinti. Taip žmogaus išvaizda visada išliks jaunatviška, organai itin stiprūs, kaulai tvirti ir taip toliau.
Ląstelių atjauninimas turi didelį minusą - žmogus vis tiek galėtų mirti nuo traumos, nepagydomos ligos, apsinuodijimo ir kitų priežasčių. Sąmonės perkėlimas žmonėms suteikia tikrąjį beribį gyvenimą. Specialūs skeneriai nuskaitytų smegenis ir sąmonę perkeltų į kompiuterį. Ši technologija yra paremta prielaida, kad sąmonė - tai tarsi kompiuterinė programa, sudaryta iš galybės skirtingų išmatuojamų reikšmių. Taigi, nuskaitytas smegenis galima atkurti virtualioje erdvėje. Padarius galybę kopijų, tikėtina, kad jokia katastrofa jų neišnaikintų, tačiau egzistuoja keletas su šia nemirtingumo forma susijusių problemų.
Žmogui vis tiek galiausiai reikėtų mirti, tiesiog jo sąmonė gyvuotų kažkur kitur. Iš esmės, tai būtų ne tikroji žmogaus sąmonė, o tik jos kopija. Kažin, ar toks yra žmonių tikslas. Filosofai netgi svarsto, kaip veiktų nuskaityta ir į kitą organizmą ar robotą perkelta sąmonė. Ar ji tikrai suvoktų mus supantį pasaulį, ar būtų pasimetusi dėl pačios mažiausios trūkstamos suvokimo grandies?
O kas, jei sąmonę pavyktų perkelti visiškai? Jeigu po žmogiškojo kūno mirties nustosite būti žmogumi ir pabudęs suvoksite esantis kompiuterinė programa. Kas, jei toks egzistavimas yra prastesnis už mirtį? Kas, jei negalėsite bendrauti su niekuo ir net nerasite galimybės išsijungti? O kas, jei kelios jūsų kopijos veiks vienu metu? Dėl šių priežasčių ir akivaizdžių technologinių sunkumų dabar linkstama prie ląstelių atjauninimo kaip labiau tikėtinos galimybės gyventi amžinai.
Daugybę problemų amžinas gyvenimas turi ir pats savaime. Kaip išspręstume ribotų išteklių stygiaus bėdą? Populiacijos augimas taptų nebevaldomas, o atskirtis tarp turtingųjų ir nepasiturinčių būtų tiesiog nepakeliamai didžiulė. Turint omenyje, kad tik turtingieji galėtų sau leisti gyventi amžinai, gali būti, kad žmonės sukiltų prieš ląstelių atnaujinimo klinikas.
Galiausiai, ar žmonės tikrai nori gyventi amžinai? Tai gali sukelti galybę psichologinių problemų, dar nematytą kartų konfliktą ir psichologines problemas. Ląstelių atjauninimo atveju žmogus galėtų pasirinkti tiesiog nebesilankyti tokiose klinikose, tačiau savo sąmonę patikėjęs kompiuterinėms sistemoms gali pasirinkimo nebeturėti.
