„Pandemijos metu ženkliai išaugusi elektronikos prietaisų paklausa sukėlė lustų krizę iš kurios pasaulis pastaruosius kelerius metus stengėsi ištrūkti. Panašu, kad siaubingas ir žiaurus karas Ukrainoje be milžiniškos žmogiškos tragedijos turės pasekmių ir technologijų industrijai. Agresoriaus užpulta Ukraina pagamina net 70 proc. viso pasaulio neono dujų atsargų, reikalingų lustų gamybai“, – pranešime žiniasklaidai sako Gintas Butėnas, „Bitė Lietuva“ technologijų direktorius.
Dvi pagrindinės Ukrainos neono gamyklos – „Ingas“ ir „Cryoin“, atsakingos už beveik pusę pasaulio atsargų, jau sustabdė veiklą. Likusių veikla yra apribota.
Labiausiai nuo lustų trūkumo pastaraisiais metais kentėjo automobilių pramonė – dėl to milijonai transporto priemonių nebuvo pagamintos. Kitiems jų teko laukti itin ilgai – iki metų ar ilgiau. Taip pat dėl lustų konkuruoja ir kompiuterių, elektronikos, buitinės technikos ir daugybė kitų gamintojų, taip koreguodamos jų paklausą rinkoje.
„Didžiausi lustų gamintojai, tokie kaip „Intel“, „Samsung“ ir „TSMC“ teigia turintys pakankamai lustų atsargų ir jų gamyba iš karto nesumažės. Visgi karui užsitęsus ilgiau nei kelis mėnesius, jie esamos paklausos nebegalėtų patenkinti. Tai reikštų, kad greitu metu pritrūktume ne tik automobilių, kompiuterių, telefonų, bet ir šaldytuvų ar mikrobangų krosnelių“, – pasakoja „Bitės“ technologijų direktorius.
Taip pat kasmet galimai sulauktume mažiau inovatyvių produktų, kadangi šiems reikalingi vis sudėtingesni lustai.
Rusija taip pat yra viena iš neono gamintojų pasaulyje, tačiau dėl dabartinių ekonomikos sankcijų, prekyba su ja yra praktiškai neįmanoma. Be Rusijos ir Ukrainos neonas gaminamas ir Kinijoje, tačiau šios žaliavos kainos ten nuolat kyla ir pradėjus prekybą su ja, tikėtina, gerokai išaugintų elektronikos prietaisų kainas.
„Tai, kad beprasmę agresiją inicijavusi šalis atkertama nuo pasaulinės prekybos – puiki žinia. Nors kitose pasaulio vietose esančios įmonės taip pat galėtų pradėti aktyvesnę neono gamybą ir tapti nepriklausomomis nuo išorės tiekėjų, tam prireiktų maždaug nuo devynerių mėnesių iki dviejų metų. O tikėdamos, kad pasiūlos krizė bus laikina, įmonės gali nenorėti į tai investuoti“, – pastebi G.Butėnas.
